Nutukimu Lietuvoje serga kas ketvirtas suaugęs žmogus, tačiau pats jo gydymo procesas daugeliui vis dar mažai pažįstamas. Ko tikėtis nusprendus kreiptis į gydytoją – ar pakanka įvertinti svorį ir pasirinkti gydymo būdą, kada galima spręsti, kad gydymas veikia, ir kas vyksta pasiekus norimą rezultatą? Šeimos gydytoja Monika Tuklerienė pasakoja, kaip iš tiesų atrodo paciento kelias nuo pirmojo vizito iki ilgalaikės priežiūros.
„Vienas dažniausių lūkesčių – kad pamatuosime KMI ir žmogus iš karto gaus medikamentinį gydymą. Pacientus neretai nustebina tai, kad į nutukimą žiūrime taip pat rimtai kaip į kitas lėtines ligas: tiriame sveikatos būklę, stebime jos pokyčius, vertiname rizikas. Tai nėra vien valios ar mitybos klausimas“, – sako M. Tuklerienė.
Pirmasis žingsnis – suprasti žmogaus istoriją
Pirmajam vizitui dėl nutukimo, anot šeimos gydytojos Monikos Tuklerienės, verta pasiruošti prisimenant, kada svoris pradėjo augti, ar jis didėjo staiga, ar palaipsniui, kokiomis ligomis žmogus serga, kokius vaistus vartoja, kokias operacijas ar traumas yra patyręs.
„Svarbu papasakoti ir apie kitus varginančius simptomus – miego problemas, skausmus, fizinio krūvio netoleravimą. Taip pat norime žinoti, ką žmogus jau yra išbandęs dėl nutukimo gydymo: ar anksčiau kur nors kreipėsi, kokie tyrimai atlikti, kokios gydymo priemonės išbandytos ir kaip jos veikė. Reikšmės turi ir šeimos istorija – ar su nutukimu susiduria tėvai, seneliai, broliai ar seserys. Moterų gali būti klausiama ir apie menstruacijų ciklą, nėštumus ar vaisingumo sunkumus“, – pasakoja M. Tuklerienė.
Dar viena svarbi pirmojo pokalbio dalis – žmogaus santykis su maistu.
„Kalbamės apie tai, ar maistas žmogui tampa nusiraminimo, nuobodulio malšinimo priemone, ar yra emocinio valgymo elementų. Šių temų nereikėtų baidytis. Jei matome poreikį, rekomenduojame dirbti ir su psichikos sveikatos specialistu. Idealu, jei žmogus į pirmą vizitą atsineša bent savaitės mitybos dienoraštį, tačiau jei jo neturi, tai gali tapti namų darbu“, – sako šeimos gydytoja.
Paties vizito metu, pasak gydytojos, vertinamas ūgis, svoris, liemens apimtis, kūno masės indeksas (KMI). Suaugusiųjų antsvoris nustatomas, kai KMI siekia 25–29,9 kg/m², o nutukimas – kai KMI yra 30 kg/m² ar didesnis. Patogiai savo KMI galima apskaičiuoti ir svetainėje manosvoris.lt. Taip pat prireikus įvertinama kūno sudėtis, peržiūrimi anksčiau atlikti arba skiriami nauji tyrimai. Dažniausiai vertinamas bendras kraujo tyrimas, gliukozės ir insulino, cholesterolio, skydliaukės bei kepenų rodikliai, o pagal individualią situaciją – ir kiti tyrimai.
„Jie padeda įvertinti gliukozės apykaitą, metabolinio sindromo ar kepenų suriebėjimo tikimybę, gretutines ligas. Planuojant medikamentinį gydymą svarbi ir šeimos ligų istorija, nes kai kurios būklės gali turėti reikšmės pasirenkant tinkamiausią gydymą. Kitaip tariant, norime susidaryti bendrą žmogaus sveikatos vaizdą, o ne įvertinti vien jo svorį“, – pabrėžia M. Tuklerienė.
Sutariama, ko gydymu siekiama
Įvertinus sveikatos būklę, kartu su pacientu aptariama, kokių rezultatų bus siekiama. Kūno svorio sumažėjimas gali būti vienas iš tikslų, tačiau, pasak M. Tuklerienės, gydymo nauda vertinama gerokai plačiau, nes nutukimas siejamas su daugiau nei 229 komplikacijomis, tarp jų – 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija ir obstrukcine miego apnėja.
„Žiūrime, kaip keičiasi kūno sudėtis, liemens apimtis, savijauta, miegas, fizinio krūvio toleravimas, gretutinių ligų kontrolė. Gal sumažėja kraujospūdis, pagerėja cholesterolio ar kepenų rodikliai. Todėl gydymo tikslai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi“, – aiškina šeimos gydytoja.
Kai aišku, ko siekiama, parenkama gydymo strategija. Ji priklauso nuo KMI, gretutinių ligų, gyvenimo būdo, įpročių, psichologinės būklės ir kitų individualių aplinkybių.
„Kiekvienas žmogus turi savo originalų receptą, kurį atrasti kartais užtrunka. Nutukimas yra kompleksinės kilmės liga – jo vystymąsi lemia biologinių, aplinkos, genetinių ir psichologinių veiksnių sąveika. Todėl ir gydymas dažniausiai apima daugiau nei vieną sritį“, – sako M. Tuklerienė.
Pasak jos, gydymo plane gali būti numatomi mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiai, kitų specialistų pagalba, o esant tinkamoms medicininėms indikacijoms – ir medikamentinis gydymas, įskaitant GLP-1 klasės vaistus.
„Medikamentinis gydymas gali būti labai svarbi dėlionės dalis, tačiau jis nėra visa dėlionė. Kadangi pati liga atsiranda dėl daugelio priežasčių, dažniausiai ir sprendimas susideda iš daugiau nei vienos priemonės“, – pažymi M. Tuklerienė.
Pradėjus gydymą, planas stebimas ir keičiamas
Jei pradedamas medikamentinis gydymas, pirmieji vizitai, pasak M. Tuklerienės, dažniausiai skiriami maždaug kas mėnesį, kol parenkama tinkama dozė. Vėliau jie gali vykti rečiau.
„Per vizitus aptariame paciento savijautą, nepageidaujamus vaistų poveikius, vertiname svorio, apimčių ir kraujospūdžio pokyčius, kalbamės apie fizinį aktyvumą ir mitybą. Stebėdami kūno sudėtį siekiame, kad svoris mažėtų pirmiausia riebalinės masės sąskaita ir būtų išsaugota kuo daugiau raumenų“, – pasakoja gydytoja.
Pradinis gydymo planas, kaip pabrėžia M. Tuklerienė, nėra nekintamas. Jį gali tekti koreguoti, jei nepageidaujami reiškiniai sunkiai toleruojami, svoris mažėja pernelyg greitai arba, priešingai, jo mažėjimas sustoja ir nebematoma kitų teigiamų pokyčių.
„Jeigu pirminė strategija neduoda tokio rezultato, kokio žmogus tikėjosi, labai svarbu aptarti realistiškus lūkesčius. Kartais pradžioje svoris krenta gana lengvai, o vėliau mažėjimas sulėtėja. Kitiems sunkiausia priimti tai, kad nutukimas yra lėtinė liga ir gydymas nėra trumpalaikis projektas. Tokiais momentais labai svarbus nuolatinis dialogas su specialistu ir galimybė planą keisti pagal žmogaus situaciją“, – sako M. Tuklerienė.
Pasiekus rezultatą gydymas nesibaigia
Pasiekus norimą rezultatą, pasak šeimos gydytojos, priežiūra nebūtinai baigiasi. Nutukimas yra lėtinė liga, todėl ir pasiektam rezultatui išlaikyti dažnai reikalinga ilgalaikė gydymo strategija.
„Nutraukus veiksmingą medikamentinį gydymą dažnai stebimas svorio grįžimas ir prarandama dalis pasiektos metabolinės naudos. Tai galima palyginti su kitomis lėtinėmis ligomis: vartojant vaistus padidėjęs kraujospūdis gali būti kontroliuojamas, tačiau nutraukus gydymą jis vėl gali padidėti. Panašiai ir gydant nutukimą – pasibaigus apetitą veikiančių vaistų poveikiui apetitas gali sugrįžti“, – aiškina M. Tuklerienė.
Pasiekus norimą rezultatą, anot jos, svarbu pasirinkti tinkamą tolesnio gydymo ir stebėjimo strategiją bei išlaikyti gydymo metu susiformavusius įpročius.
„Mitybos pokyčiai ir fizinio aktyvumo išlaikymas yra vieni svarbiausių dalykų siekiant ilgalaikio rezultato. Gydymo galimybių daugėja, todėl vis daugiau sprendimų galime pritaikyti konkretaus paciento situacijai“, – sako gydytoja.
About the Author
