Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaujantys Kauno ir Marijampolės regionų verslo bendruomenei, susipažino su Valstybės kontrolės pateikta išvada dėl Finansų ministerijos 2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijaus (Valstybės kontrolės 2026 m. rugsėjo 18 d. paskelbtas Valstybės ekonominės raidos scenarijaus vertinimas ir išvada Nr. BPE-6) ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę dėl biudžeto formavimo ir įmonių konkurencingumo užtikrinimo.
Atlikta analizė rodo, kad nors 2026 m. šalies ekonomika auga 2,9 proc., jau 2027 m. realiojo BVP augimas reikšmingai sulėtės ir sieks vos 2,2–2,4 proc. Šį lėtėjimą lemia keletas kertinių veiksnių:
Aukštesnė infliacija ir energijos kaštai. Dėl atsinaujinusių karinių veiksmų ir karo Irane, laivybos sutrikimų Hormuzo sąsiauryje bei padidėjusių akcizų, infliacija Lietuvoje 2026 m. siekia daugiau nei 5 proc., o 2027 m. išliks padidėjusi – apie 3,3-3,7 proc.
- Investicijų dinamikos lėtėjimas. Investicijų augimas nuo 6,5 proc. 2026 m. kris iki 4,8-4,9 proc. 2027 m., nes baigiasi Europos Sąjungos RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo) priemonės finansavimo srautai.
- Eksporto rinkų lėtėjimas. Prekių ir paslaugų eksporto augimas 2027 m. lėtės iki 3,2-3,7 proc. dėl Vokietijos ir kitų pagrindinių ES prekybos partnerių ekonominio pasyvumo bei tarptautinės prekybos fragmentacijos.
- Valdymo aparato mažinimo finansinis efektyvumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministerijos yra ne kartą priėmusios tiek politinius įsipareigojimus, tiek teisiškai įpareigojančius sprendimus mažinti asignavimus valdymo aparatui bei administracinėms išlaidoms. XVII Vyriausybės programoje buvo numatytas siekis sumažinti centrinio valdymo aparato darbuotojų skaičių iki 20 %, stambinti ir jungti ministerijoms pavaldžias agentūras bei tarnybas. Tačiau Valstybės kontrolė ne kartą konstatavo, kad sumažinus etatus 5-10 %, kai kurių ministerijų ir agentūrų išlaidos ekspertinių paslaugų pirkimui iš išorės padidėdavo 15-30 %, todėl galutinė finansinė nauda valstybės biudžetui likdavo nuline arba neigiama.
1. Esminės rizikos verslui: darbo užmokestis, darbo našumas ir struktūrinis nedarbas
1.1. Darbo užmokesčio ir darbo našumo netvarus atotrūkis
1.1.1. Valstybės kontrolės duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2026 m. auga 9,0-9,4 proc., o 2027 m. prognozuojamas 6,8-7,2 proc. augimas. Darbo užmokesčio fondas 2026 m. didėja net 9,4 proc.
1.1.2. Tuo pačiu metu darbo našumo (produktyvumo) augimas išlieka žemas ir siekia vos 2,5 proc. tiek 2026 m., tiek 2027 m.
1.1.3. Darbo užmokesčio augimas jau ilgą laiką iš esmės viršija darbo našumo didėjimą. Kaip pagrįstai pažymi Valstybės kontrolė, ši situacija ilguoju laikotarpiu nėra tvari, nes ji sparčiai didina įmonių gamybos bei paslaugų sąnaudas ir tiesiogiai pakerta Lietuvos pramonės bei eksportuotojų tarptautinį konkurencingumą.
1.2. Struktūrinis nedarbas ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas
1.2.1. Nors užimtųjų skaičius išlieka aukštas (~1,46 mln. gyventojų), o nedarbo lygis siekia 6,7-6,8 proc., laisvų darbo vietų lygis išlieka istoriškai aukštas, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra viena didžiausių kliūčių verslo plėtrai, ypač regionuose.
1.2.2. Pagal Europos Komisijos vertinimą neatitikties nedarbas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Bedarbių turimi įgūdžiai ir gyvenamoji vieta nesutampa su augančių pramonės bei paslaugų įmonių poreikiais.
2. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų siūlomi sprendimai Vyriausybei formuojant 2027 m. biudžetą ir priimant strateginius sprendimus
Siekdama užtikrinti Lietuvos įmonių išlikimą ir konkurencingumą, darbo vietų išsaugojimą bei stabilų darbo jėgos tiekimą, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą formuojant 2027 m. valstybės biudžetą priimti šiuos būtiniausius sprendimus:
2.1. Darbo užmokesčio ir darbo našumo balanso atkūrimas
2.1.1. Nustatant minimalią mėnesinę algą (MMA) 2027 metams nebetaikyti neproporcingų politinių sprendimų. MMA didinimas privalo būti griežtai koreliuojamas su faktiniu šalies darbo našumo augimu (2,5 proc.), kad nebūtų dar labiau aštrinama atlyginimų ir kainų spiralė.
2.1.2. Atsižvelgti į tai, kad spartus viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas daro spaudimą privačiam sektoriui. Valstybė turi atsargiai planuoti darbo užmokesčio išlaidas biudžete.
2.1.3. Sukurti kryptingas mokestines ir finansines skatinimo priemones įmonėms, investuojančioms į gamybos procesų robotizaciją, dirbtinį intelektą ir skaitmenizaciją, nes tai vienintelis tvarus būdas padidinti darbo našumą iki darbo užmokesčio augimo lygio.
2.2. Darbo jėgos pasiūlos užtikrinimas ir struktūrinio nedarbingumo mažinimas
2.2.1. Užimtumas yra veiksmingiausia priemonė mažinti skurdą. Įdarbinus bent pusę šiuo metu nedirbančių asmenų, valstybės biudžetas kasmet papildomai gautų ženklias įplaukas. Siekiant situaciją pagerinti, būtina užtikrinti, kad grįžti į darbo rinką būtų finansiškai patraukliau nei likti už jos ribų. Nedarbo išmokos turi neskatinti siekių nedirbti. Todėl nedarbo išmokų ir darbo užmokesčio santykis negali būti barjeru darbingiems žmonėms delsti ieškoti darbo. Mokėti nedarbo socialinio draudimo išmokas tik tiems, kurie iš darbo išėjo ne savo noru.
2.2.2. Nukreipti valstybės biudžeto lėšas iš pasyvios paramos į realias, greitas ir pramonės poreikius atitinkančias perkvalifikavimo programas, taip sprendžiant aukšto neatitikties nedarbo problemą.
2.2.3. Migracijos politikos priemonės turi atitikti realią ekonomikos situaciją, kuri užtikrintų reikiamą darbuotojų skaičių įmonių veiklai ir galimai plėtrai. Lanksčiau taikyti kvotų sistemą trūkstamų inžinerinių, gamybinių bei technologinių, paslaugų profesijų specialistams, išlaikant griežtą skaidrumo kontrolę. Tik tokiu būdu verslas galės užsitikrinti svarbiausiu resursu – darbo jėga.
2.2.4. Mobilumo programa turi pilnai atitikti ekonomikos konkurencingumo reikalavimus. Skirti biudžeto lėšas regioninio darbuotojų mobilumo priemonėms ir būsto nuomai, kad darbuotojai galėtų lengviau persikelti ten, kur kuriamos laisvos darbo vietos. Taip pat sudaryti sąlygas žmonių pavėžėjimui iš labiau nutolusių regionų.
3. Įmonių konkurencingumo ir investicijų palaikymas nuslopus ES paramai.
3.1.1. Nuo 2027 m. sumažėjus ES RRF paramos srautams, išlaikyti ir išplėsti Pelno mokesčio lengvatas technologiniam atsinaujinimui bei investicijoms į Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).
3.1.2. Reaguojant į geopolitinių konfliktų sukeltus energijos kainų šuolius, numatyti biudžeto mechanizmus ir paramos priemones energijai imlioms pramonės šakoms bei skatinti įmonių nepriklausomą atsinaujinančios energetikos generavimą.
3.1.3. Dėl lėtėjančio ES šalių atsigavimo ir prekybos fragmentacijos, valstybės biudžete numatyti papildomas priemones ir finansines garantijas Lietuvos eksportuotojams atveriant naujas rinkas už ES ribų.
4. Atsakinga ir prognozuojama 2027 m. fiskalinė politika
4.1.1. 2027 m. biudžetas turi būti planuojamas itin atsargiai, nepasitikint vienkartiniais vartojimo šuoliais ir neužkraunant verslui naujų mokestinių naštų.
4.1.2. Augančias valstybės išlaidas gynybai ir infrastruktūrai pirmiausia nukreipti į vietos pramonės, inžinerijos ir statybos sektorių įtraukimą, taip skatinant šalies BVP augimą ir technologinę pažangą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai akcentuoja, kad 2027 metai Lietuvos ekonomikai bus didelių išbandymų metai. Jei Vyriausybė nesiims skubių sprendimų ir paliks netvarų darbo užmokesčio bei našumo disbalansą, o investicijų kritimas nebus amortizuotas – šalies pramonė ir kiti sektoriai praras konkurencingumą užsienio rinkose.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kviečia Vyriausybę 2027 m. biudžeto formavimą grįsti ekonomine logika, našumo skatinimu, atsakingu išlaidų planavimu ir glaudžiu dialogu su verslo bendruomene.
Prezidentas Zigmantas Dargevičius
About the Author
