Prieš išeinant iš namų niekaip nepavyksta rasti raktų ar piniginės? Kelios minutės, praleistos ieškant pasimetusių daiktų, gali atrodyti kaip nedidelis kasdienis nepatogumas. Tačiau per metus tokios paieškos gali sudaryti net dvi pilnas darbo dienas, rodo naujausia gyventojų apklausa. Ekspertai pastebi, kad tokias situacijas gali palengvinti bendras sutarimas dėl tvarkos ir apgalvoti daiktų laikymo sprendimai.
Šią vasarą IKEA iniciatyva atlikta gyventojų apklausa atskleidė, jog beveik pusei iš jų itin svarbu lengvai rasti namuose esančius daiktus. Nepaisant to, kai kurių daiktų paieškos kasdien užtrunka bent po 3 minutes. Per metus tai gali sudaryti net 18 valandų ir daugiau. Ne gana to, kas dešimtas pripažįsta, jog per pastaruosius metus yra nusipirkęs antrą tokį pat daiktą, nes negalėjo surasti to, kurį jau turėjo. Be to, gyventojams tenka ieškoti ne tik savo, bet ir kitų šeimos narių daiktų. Apklausos duomenimis, kas ketvirtas respondentas Lietuvoje bent 3 minutes per dieną praleidžia ieškodamas partnerio daiktų, o kas penktas tiek pat laiko skiria vaikų daiktų paieškoms.
Apklausa taip pat parodė, kad daiktų paieškos namuose gali paveikti ir tos dienos nuotaiką. Kas antras Lietuvos gyventojas pripažįsta, kad tokios situacijos bent šiek tiek paveikia jų savijautą, o kai kuriems gali sujaukti ir visą likusią dieną.
Kodėl pamirštame, kur padėjome daiktus?
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi, kad nuolat namuose pasimetantys daiktai nebūtinai rodo jų gyventojų netvarkingumą. Dažniau tai susiję su kasdieniais įpročiais ir dėmesio paskirstymu.
„Kad prisimintume, kur padėjome raktus, telefoną ar akinius, turime šią informaciją įsiminti. Tačiau jei tuo metu kalbame telefonu, galvojame apie kitus reikalus ar skubame, galime nė neužfiksuoti, kur daiktą palikome. Tuomet vėliau jo vietos prisiminti tiesiog negalime, nes tai neįrašyta mūsų atmintyje. Įsiminimą apsunkina ir stresas, todėl įtemptomis dienomis daiktų paieškos gali tapti dar dažnesnės“, – aiškina D. Jakučionis.
Kitas dalykas – kai vienu metu vyksta daug veiklų, trūksta nusistovėjusios rutinos ar dėmesį blaško per daug dirgiklių, daiktai lengvai atsiduria vis kitose vietose. Be to, namiškiai gali turėti skirtingus tvarkos įpročius ir lūkesčius. Natūralu, kad tokie skirtumai gali kelti įtampą, ypač kai prireikia skubiai surasti antrosios pusės ar vaiko pamestą daiktą.
„Svarbiausia susitarti, kokios tvarkos namuose tikimės. Galima nuspręsti, kuriose vietose tvarką palaikysime nuolat, o kuriose leisime sau daugiau laisvės. Taip pat verta susitarti, kad kiekvienas būtų atsakingas už savo daiktus, o kalbant su vaikais svarbu padėti jiems suprasti ir išmokti daiktų laikymo namuose tvarką“, – pataria D. Jakučionis.
Atsižvelkite į natūralius namiškių įpročius
IKEA Interjero dizaino departamento vadovė Eimantė Nemanė pastebi, kad viena iš priežasčių, kodėl namuose dažnai tenka ieškoti daiktų, yra ta, kad jie neturi patogios, nuolatinės laikymo vietos.
„Dažnai stengiamės daiktus sudėti ten, kur jie gražiai atrodytų arba kur, mūsų manymu, turėtų būti laikomi. Tačiau kur kas praktiškiau jiems numatyti vietą ten, kur juos natūraliai paliekame kasdien. Pavyzdžiui, jei grįžę namo raktus įprastai paliekame tai ant spintelės, tai batų suoliuko, jiems galima skirti dekoratyvų dubenėlį arba ant sienos pritvirtinti lipnius kabliukus. Kai daiktą padėti į vietą paprasta ir nereikalauja papildomų pastangų, ilgainiui tai tampa natūraliu kasdieniu įpročiu“, – sako interjero dizainerė.
Pasak jos, daugelyje namų yra tam tikrų vietų, kur daiktai paliekami intuityviai – vietų, kuriose kasdien savaime kaupiasi įvairūs daiktai. Užuot bandžius keisti šiuos įpročius, E. Nemanė pataria pirmiausia pastebėti, kur daiktai dažniausiai paliekami, ir pagal tai pritaikyti jų laikymo sprendimus.
Pavyzdžiui, jei pirštinės ir kepurės nuolat kaupiasi ant prieškambario suoliuko, joms patogu skirti lengvai pasiekiamą durų kabyklą su patogiais skyriais. O jei daugkartinio naudojimo vandens gertuvės dažniausiai lieka ant virtuvės stalviršio, netoliese pastatytas krepšelis, padėklas ar atvira lentyna padės išlaikyti tvarkingą paviršių ir kartu užtikrins, kad gertuvės visada būtų lengvai pasiekiamos.
Kad atvirose lentynose laikomi daiktai neatrodytų netvarkingai, E. Nemanė pataria panašius daiktus grupuoti ir laikyti jiems skirtuose krepšeliuose ar dėžutėse. Taip kiekvienas daiktas turės aiškią vietą, tačiau prireikus jį bus lengva pasiekti.
Apie apklausą
2026 m. rugpjūtį IKEA iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko gyventojų apklausą apie daiktų laikymo ir namų tvarkymo įpročius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje šalyje apklausta po 1 000 respondentų. Tyrimu siekta išsiaiškinti, ką gyventojams reiškia tvarkingi ir gerai organizuoti namai, kokiam interjerui jie teikia pirmenybę, kaip vertina tvarką savo namuose ir kokius daiktus linkę laikyti matomoje vietoje, o kokius – paslėptus nuo akių.
Apie IKEA:
IKEA yra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovė į Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija). Pirmoji IKEA mažoji parduotuvė atidaryta 2025 m. liepos mėn. Pernu (Estija), o 2026 m. kovą ir Klaipėdoje, Lietuvoje. IKEA mažmeninės prekybos bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba apie 1600 darbuotojų.
IKEA siūlo gero dizaino, patogius, kokybiškus namų įrengimo sprendimus už prieinamą kainą, kurie gaminami tausojant aplinką ir rūpinantis žmonių gerove.
Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.
About the Author
