Dieną beveik nekosite, tačiau vakare atsigulus pradeda kutenti gerklę ir prasideda sausas kosulys. Jei nėra slogos, temperatūros ar kitų peršalimo požymių, ranka vis tiek gali tiestis link sirupo ar pastilių. Tačiau kai kosulys nuolat užklumpa tik tam tikru metu ar konkrečiomis aplinkybėmis, būtent tai gali būti svarbi užuomina, kad ieškoti reikėtų ne dar vienos priemonės jam slopinti, o tikrosios priežasties.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė sako, kad vaistinėje pasitaiko žmonių, kuriuos kosulys vargina būtent vakare, naktį ar atsigulus, nors dieną jie jaučiasi gerai. Tokiais atvejais svarbu įvertinti ne tik patį kosulį, bet ir tai, kada jis prasideda bei kas jį sustiprina.
„Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kiek laiko žmogus kosėja ir kokiomis aplinkybėmis kosulys atsiranda. Ar jis prasideda atsigulus, po valgio, galbūt suvalgius tam tikro maisto ar išgėrus konkrečių gėrimų? Taip pat svarbu, ar žmogus jaučia rėmenį, rūgštų skonį burnoje, gerklės kutenimą, perštėjimą, užkimimą, ar nėra užgulta nosis ir gleivės neteka į gerklę. Įtakos gali turėti ir alergijos, rūkymas bei vartojami vaistai“, – vardija E. Šeibokaitė.
Kosulio laikas – svarbi užuomina
Ūmus kosulys, prasidėjęs kartu su sloga, gerklės skausmu, temperatūra ar bendru negalavimu, dažniau būna susijęs su kvėpavimo takų infekcija. Tačiau jei kitų peršalimo simptomų nėra, o kosulys kartojasi tik tam tikromis aplinkybėmis, verta ieškoti ir kitų priežasčių.
„Sausas, dirginantis kosulys gali būti susijęs su gerklės ar kvėpavimo takų sudirginimu, alergija, o sustiprėjantis atsigulus ar po valgio – su gastroezofaginiu refliuksu. Jei kartu atsiranda švokštimas ar dusulys arba kosulys kartojasi tam tikroje aplinkoje, reikėtų įvertinti ir alergijos ar kitų kvėpavimo takų ligų galimybę. Vis dėlto vien iš kosulio pobūdžio jo priežasties nustatyti negalima“, – pabrėžia vaistininkė.
Nėra rėmens, bet kaltas gali būti refliuksas
Kosulį įprasta pirmiausia sieti su kvėpavimo takais, todėl refliuksas gali būti ne pati akivaizdžiausia priežastis. Skrandžio turiniui patekus atgal į stemplę, gali būti dirginama stemplė ir aplinkiniai audiniai bei suaktyvėti kosulio refleksas. Kai kuriais atvejais refliuksas gali pasiekti ryklę ar gerklas.
„Tuomet žmogus gali jausti gerklės kutenimą ar perštėjimą, dažnai norėti atsikrenkšti, gali atsirasti užkimimas. Įprasto rėmens gali ir nebūti – tokia būklė kartais vadinama tyliuoju refliuksu. Kosulys gali sustiprėti po valgio, vakare ar atsigulus, tačiau vien pagal šiuos požymius refliukso diagnozuoti negalima, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos būklės“, – paaiškina E. Šeibokaitė.
Kosulį gali sukelti ir vaistai
Dar viena priežastis, apie kurią kosint ne visada pagalvojama, yra vartojamų vaistų nepageidaujamas poveikis. Vienas klasikinių pavyzdžių – AKF inhibitoriai, vartojami padidėjusiam kraujospūdžiui bei kai kurioms širdies ir inkstų ligoms gydyti.
„Toks kosulys dažniausiai būna sausas, dirginantis ir be skreplių. Svarbu tai, kad jis nebūtinai prasideda iš karto pradėjus gydymą – gali atsirasti ir po kelių savaičių ar net mėnesių. Todėl užsitęsus kosuliui verta peržiūrėti visus vartojamus vaistus, o ne tik tuos, kuriuos žmogus pradėjo vartoti neseniai“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Įtarus, kad kosulį galėjo sukelti vaistas, savarankiškai jo nutraukti ar keisti dozės nereikėtų. Tai gali sutrikdyti gydymą ir pabloginti būklę, ypač jei preparatas skirtas kraujospūdžiui, širdies veiklai ar kitai lėtinei ligai kontroliuoti. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o gydytojas, įvertinęs situaciją, prireikus gali pakeisti vaistą ar gydymo schemą.
Vieną sirupą keičia kitu
Pasak E. Šeibokaitės, viena dažnesnių klaidų – užsitęsus kosuliui mėginti vis kitą simptominę priemonę, tačiau neieškoti jo priežasties. Ne visada pakanka preparatą rinktis vien pagal tai, ar kosulys sausas, ar atsikosėjama.
„Jeigu kosulį sukelia refliuksas, alergija, vartojami vaistai ar kita kvėpavimo takų būklė, vien simptominės priemonės problemos neišspręs. Kai kuriais atvejais kosulio slopinimas apskritai nėra tinkamiausias sprendimas. Todėl jei kosulys užsitęsia, kartojasi ar žmogui yra neįprastas, svarbu išsiaiškinti, kas jį galėtų sukelti“, – sako ji.
Po kvėpavimo takų infekcijos kosulys gali kurį laiką išlikti, tačiau jei jis nepraeina kelias savaites, verta pasitarti su gydytoju. Anksčiau kreiptis reikėtų ir tuomet, jei kosulys stiprėja, nuolat kartojasi naktimis, trukdo miegoti ar įprastai veiklai arba atsirado be aiškios priežasties.
„Ypač svarbu nedelsti, jei kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, atsikosėjama krauju, užsitęsia ar smarkiai pakyla temperatūra, be aiškios priežasties krenta svoris arba jaučiamas ryškus bendras silpnumas. Esant stipriam dusuliui, pamėlus lūpoms, gausiam kraujavimui ar kitai ūmiai grėsmingai būklei, reikėtų kreiptis skubios medicinos pagalbos“, – pataria vaistininkė.
About the Author
