Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) viešai ir raštu kreipiasi į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Virginijų Sinkevičių, spalio 14 d. perrinktą Europos Parlamento Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso (Greens/EFA) frakcijos vicepirmininku. Sąjunga prašo paaiškinti, kaip jo partijos atstovo, žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos siūlomas skubios paramos modelis dera su Europos žaliųjų remiamu ekologiniu ūkininkavimu ir biologinės įvairovės apsauga, jeigu pievas prižiūrintys mėsinės gyvulininkystės ūkiai gali likti be pagalbos dėl pabrangusio kuro.
„Žaliosios politikos patikimumą parodo tai, ar jos tikslus įgyvendinantis ūkininkas gali išlaikyti savo ūkį ir šeimą. Jeigu valstybė įpareigoja saugoti pievas, ji turi sudaryti ekonomines sąlygas tęsti šią veiklą. Palikdami pareigas, bet neįvertindami jų vykdymo kainos, rizikuojame prarasti ir ūkininką, ir saugomą pievą. Virginijaus Sinkevičiaus prašome paaiškinti, kaip jo partijos ministro sprendimai padeda išlikti ūkiams, kurių darbas įgyvendina deklaruojamus aplinkosaugos tikslus“, – sako LŠŪS pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Europos žaliųjų įsipareigojimai ir ministro sprendimai
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Europos žaliųjų partijos nare tapo 2024 m., o V. Sinkevičius dirba EP Greens/EFA frakcijos vadovybėje. LŠŪS vertinimu, šie įsipareigojimai Europos žaliųjų politinei krypčiai turi atsispindėti ir jo partijos atstovų sprendimuose Lietuvoje.
Europos žaliųjų dokumentuose numatyta tikslinė parama smulkiems ūkiams, ekologinės gamybos stiprinimas ir finansinė pagalba pereinantiems nuo intensyvios prie ekstensyvios gyvulininkystės. Juose pripažįstama, kad tvariai laikomi gyvuliai gali padėti išsaugoti biologinę įvairovę. Sąjunga klausia, kaip su šiomis nuostatomis dera pagalbos modelis, neapimantis dalies jau tokią veiklą vykdančių Lietuvos ūkių.
ŽŪM pristatytą 19,576 mln. eurų paketą sudaro 9,788 mln. eurų ES lėšų ir tokia pati suma iš Lietuvos biudžeto. Ministerija numato paramą pieno gamintojams bei augalininkystės veiklą vykdantiems subjektams. Pagal ūkininkams pateiktą taisyklių projektą skubi išmoka už deklaruotas daugiametes pievas ir ganyklas nenumatyta; už mėsinius galvijus, avis ar ožkas atskira šio paketo išmoka taip pat nenumatoma. Todėl ūkyje, kurio veikloje naudojamos daugiametės pievos ir mėsinių galvijų auginimas, kelias į šią pagalbą nepasiekiamas.
Pievas saugoti privaloma kuro sąnaudos didesnės
LŠŪS vicepirmininkė, ekologinio šeimos ūkio savininkė Eglė Markevičiūtė augina mėsinius galvijus gamtinių kliūčių turinčioje vietovėje. Pasak jos, nederlingos žemės ir pievoms taikomi apribojimai smarkiai susiaurina galimybes pasirinkti kitą gamybos kryptį. Ekstensyvus ganymas jos ūkyje padeda išlaikyti saugomas pievas ir jų biologinę įvairovę.
„Mano ūkis yra ekologinis, galvijai ganosi daugiametėse pievose. Joms taikomi apribojimai neleidžia tiesiog suarti žolynų ir pereiti prie kitos veiklos. Tačiau pievų saugojimas nereiškia, kad mažiau yra darbo ir išlaidų. Reikia ruošti ir vežti pašarus, prižiūrėti bandą, įrengti bei perkelti aptvarus. Kai pievos mažiau derlingos, tam pačiam pašarų kiekiui paruošti tenka dirbti didesniame plote ir daugiau važiuoti. Kuras mums pabrango taip pat, bet pagal siūlomą modelį šios pagalbos mano ūkiui nenumatyta“, – teigia E. Markevičiūtė.
Pievų apsaugos reikalavimai priklauso nuo konkretaus ploto statuso. Teritorijose, kuriose nustatytos natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiama jas suarti ir keisti žolynų būklę bei sudėtį. Kitiems daugiamečių pievų plotams taikomi atitinkami jų išsaugojimo reikalavimai. LŠŪS pabrėžia, kad privalomi veiklos ribojimai turi būti įvertinti sprendžiant, kuriems ūkiams reikalinga skubi pagalba.
Nederlingose ir gamtinių kliūčių turinčiose Lietuvos vietovėse gyvulininkystė istoriškai padėjo panaudoti žemes, kuriose augalininkystė sunkiai galima. Sąjungos vertinimu, silpninant tokių ūkių galimybes išsilaikyti, kyla grėsmė ir pievų priežiūrai, ir regionų pajamoms. Kita paramos priemonė ar ekologinė išmoka savaime neatsako į klausimą, kodėl šie ūkiai neįtraukiami į konkretų pagalbos dėl pabrangusių išteklių paketą.
Danutė Karalevičienė ragina išgirsti nederlingų vietovių ūkius
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė ministro pasirinktoje kryptyje pasigenda dėmesio didelei Lietuvos daliai – nederlingose žemėse ūkininkaujantiems ūkininkams. Jos vertinimu, jų mažesnės pajamos ir ribotos veiklos alternatyvos turi tapti vienu svarbiausių paramos poreikio vertinimo kriterijų.
„Jau nuo pirmųjų ministro sprendimų pasigendu noro išgirsti nederlingose žemėse ūkininkaujančius ūkinnkus. Lietuvos žemės ūkiui skiriami milijardai turi mažinti galimybių skirtumus tarp regionų. ES paramos paskirtis negali būti suprantama kaip stambiųjų žemvaldžių pelno didinimas. Pagalba gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms skirta kompensuoti papildomas sąnaudas ir negautas pajamas, todėl pirmiausia turime vertinti ūkius, kuriems objektyviai sunkiausiai išlikti. Dabar didžiausia pristatyto skubios pagalbos paketo dalis numatoma augalininkystei, įskaitant grūdininkystę, išmoką skaičiuojant už plotą iki 300 hektarų. Pievose galvijus ganantis ūkis lieka be šios pagalbos. Vienodas tarifas už hektarą šio netolygumo neišsprendžia, kai toks ūkininkas apskritai neįtrauktas į gavėjų sąrašą“, – sako D. Karalevičienė.
Europos Komisija aiškina, kad išmokos gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčioms vietovėms kompensuoja dėl šių sąlygų patiriamus trūkumus ir padeda išvengti žemės apleidimo. Sąjungos vertinimu, būtinybė įvertinti nevienodas ūkininkavimo sąlygas turi atsispindėti ir sprendžiant, kuriems ūkiams skubios pagalbos reikia labiausiai.
Pagal ŽŪM viešai pristatytą skubios pagalbos modelį apie 16,6 mln. eurų numatyta paramai už tinkamus augalininkystės plotus, o apie 3 mln. eurų – už pienines karves. LŠŪS prašo parodyti, kokia pagalbos dalis pasiektų nederlingose vietovėse veikiančius ūkius, ir pateikti jų įtraukimo į paramos schemą alternatyvą.
Kontrolė turi remtis veikla ir rizika
LŠŪS prieštarauja ir siūlymui automatinio pripažinimo aktyviu ūkininku ribą mažinti nuo 2 000 iki 1 000 eurų tiesioginių išmokų. Skelbta, kad vertinimas papildomai apimtų apie 18 tūkst. pareiškėjų. Ministerija aiškina, kad naudojant registrų duomenis papildomų dokumentų realiai ūkininkaujantiems žmonėms nereikės. Sąjunga prašo įvertinti, kaip bus sprendžiami duomenų neatitikimai ir kokios faktinės naštos patirs mažiausi ūkiai.
„Ūkio dydis ir žemės derlingumas neparodo žmogaus pastangų. Gamtinių kliūčių turinčioje vietovėje mažesnį rezultatą gali lemti sąlygos, kurių ūkininkas pakeisti negali. Teisiškai neapibrėžta etiketė „sofos ūkininkai“ nėra pagrindas vertinti dirbančius žmones. Kontrolė turi remtis nustatyta rizika, o prieš plečiant patikras būtina parodyti jų naudą ir kainą. Biurokratijos mažinimą pirmiausiai turi pajusti, labiausiai pažeidžiamas, mažiausias ūkis“, – pabrėžia dr. A. Svitojus.
Sąjunga prašo konkretaus atsakymo ir taisyklių peržiūros
LŠŪS prašo V. Sinkevičiaus viešai įvertinti savo partijos ministro siūlomą politiką ir inicijuoti susitikimą su pievose galvijus ganančių šeimos ūkių atstovais. Ministerijos prašoma pateikti ekonominį pagrindimą, kodėl šie ūkiai neįtraukiami į skubią pagalbą, bei parodyti modelio poveikį gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms ir ekologiniams ūkiams.
Sąjunga siūlo į pagalbos skaičiavimą įtraukti realiai ganymui ir pašarų ruošimui naudojamas daugiametes pievas, paramą susiejant su registruotais gyvuliais ir vykdoma veikla. Prieš plečiant smulkiųjų ūkių kontrolę prašoma įvertinti jos naudą ir administracines sąnaudas.
Nesulaukusi pagrįstų atsakymų ir sprendimų, LŠŪS neatmeta galimybės kreiptis į Europos žaliųjų partiją bei EP Greens/EFA frakciją ir pateikti klausimą dėl Lietuvos ministro politikos suderinamumo su jų deklaruojamais principais.
„Prašome Virginijaus Sinkevičiaus inicijuoti paramos modelio peržiūrą ir išgirsti ūkius, kurių galimybes riboja gamtinės sąlygos bei privalomi aplinkosaugos reikalavimai. Politinį įsipareigojimą žaliosioms vertybėms patvirtintų sprendimas, padedantis tokiam ūkiui tęsti veiklą. Saugoma pieva išliks tik tol, kol ją prižiūrintis žmogus turės ekonominį pagrindą likti ūkininkauti“, – sako dr. A. Svitojus.
About the Author
