Kukurūzų augintojams yra dvi žinios: pirmoji „bloga“ – visiems tinkančios tobulos veislės nėra; antroji gera – ilgalaikiai tyrimai leidžia ūkininkams pateikti tikslias konkrečių veislių pasirinkimo rekomendacijas, atitinkančias individualius gyvulininkystės ar augalininkystės ūkių poreikius.
Lietuvos ūkiams kukurūzų auginimas tampa vis populiaresne alternatyva, jų bendras plotas šalyje pastaraisiais metais nuolat auga. Svarbiausias klausimas, su kuriuo susiduria augintojai, – kaip iš gausybės rinkoje siūlomų kukurūzų veislių atsirinkti tinkamiausias.
Specializuotuose bendrovės „Dotnuva Seeds“ bandymuose atrenkamos geriausios silosui ir grūdams skirtos kukurūzų veislės, remiantis ne vizualine augalų išvaizda, o svarbiausiais derlingumo ir kokybiniais rodikliais. Tokius bandymus įmonė atlieka jau trečius metus.
Šiemet kukurūzų veislių bandymai įrengti Pasvalio rajone, UAB „Vikebas“ laukuose. Tai vieni didžiausių kukurūzų veislių bandymų Lietuvoje. Šiemet bandymų laukuose buvo galima pamatyti ir įvertinti 47 silosui skirtas kukurūzų veisles ir 13 veislių, kurios gali būti auginamos grūdams arba grūdainiui.
Įdomu tai, kad įmonė kukurūzų bandymams įrengti naudoja savo įsigytą specializuotą sėjos ir derliaus nuėmimo techniką.
„Pasitikime savo bandymais ir jų rezultatais, todėl norime jais dalytis su klientais. Atvykę į lauko dieną ūkininkai gali susipažinti su veislėmis ir nuspręsti, kuri geriausiai atitiktų ūkio poreikius ir tikslus – ar tai būtų gyvulininkystės, ar augalininkystės ūkis“, – pabrėžia „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius Sigitas Augas.
Vienos idealios visiems atvejams veislės nėra, bet yra daug tinkamų konkretiems tikslams.
Tad kuri kukurūzų veislė geriausia Lietuvos ūkiams? „Vienos geriausios veislės nėra. Tinkamiausią veislę turi pasirinkti pats ūkininkas, atsižvelgdamas į savo lūkesčius“, – sako S. Augas.
Bandymų rezultatai padeda atrinkti veisles konkretiems tikslams. Pavyzdžiui, vienam ūkiui reikia kokybiško pašaro, kitam – kukurūzų grūdų, o trečiam galbūt svarbu užauginti kuo daugiau žaliosios masės.
„Mes kukurūzų, kviečių, rapsų ar kitų augalų veislių nevertiname pagal jų išvaizdą. Kukurūzų atveju nesakome, kad geriausia veislė yra ta, kuri užauga aukščiausia ar išaugina didžiausią burbuolę“, – sako S. Augas.
Taigi kukurūzų veislės pasirinkimas turėtų prasidėti ne nuo katalogo, o nuo bandymų Lietuvos laukuose.
„Renkantis kukurūzų veisles nereikėtų pasikliauti vien akimis – svarbu vertinti tyrimų rezultatus, ypač tuos, kurie gauti Lietuvos sąlygomis. Daugelis veisles pristatančių įmonių remiasi kitose šalyse atliktų bandymų duomenimis, tačiau skirtingų šalių sąlygos ir atskiri metai gali skirtis“, – pabrėžia ir dr. Gintautas Cesevičius, „Dotnuva Seeds“ veislių plėtros koordinatorius.
Trys svarbiausi veislių vertinimo kriterijai
Renkantis kukurūzų veislę silosui ir pašarams, Robertas Visockis, „Dotnuva Seeds“ sėklų ekspertas, pataria atsižvelgti į tris pagrindinius dalykus.
Pirmiausiai – sausųjų medžiagų kiekį konkrečiu derliaus nuėmimo metu. Tai parodo, kiek sausųjų medžiagų ūkininkas gauna, ar augalas yra subrendęs bei tinkamas nuimti.
Antras svarbus kriterijus – viso augalo organinių medžiagų virškinamumas. Jis gali turėti įtakos galutiniam rezultatui – pieno primilžiui ar mėsinių gyvulių prieaugiui. Įmonės bandymai rodo, kad šio rodiklio skirtumai tarp veislių gali siekti nuo 3 iki 6 procentų.
Trečias svarbus rodiklis – krakmolo kiekis, kuris ir yra pagrindinis energijos šaltinis kukurūzų silose. Efektyviems pienininkystės ūkiams vertėtų rinktis patikimas veisles, kurios Lietuvos sąlygomis turėtų sukaupti kuo didesnį krakmolo kiekį iki rugsėjo pabaigos arba iki pirmųjų šalnų. Auginant vėlyvesnes veisles, kurių FAO >220, kyla didesnė rizika, kad veislė sukaups mažesnį, dažniausiai siekiantį iki 30 proc., krakmolo kiekį.
„Sausųjų medžiagų derlius, krakmolo kiekis ir organinių medžiagų virškinamumas lemia bendrą pašaro energetinę vertę. Nuo jos priklauso, kaip efektyviai gyvulys gali panaudoti pašarą ir koks bus galutinis rezultatas. Vertinant veisles, vienas svarbių rodiklių yra pieno kiekis, gaunamas iš viename hektare užaugintų kukurūzų sausųjų medžiagų derliaus. Gyvulių racionai sudaromi atsižvelgiant būtent į sausąsias medžiagas.
Ūkininkas gali susižavėti penkių metrų aukščio kukurūzais su didelėmis burbuolėmis. Tokie augalai gali duoti daug žaliosios masės, tačiau galutinis rezultatas nebūtinai bus geriausias. Atlikus tyrimus gali paaiškėti, kad sausųjų medžiagų kiekis yra mažas, o krakmolo trūksta. Tuomet ūkininkas iš lauko parsiveža daugiau vandens, o ne gyvuliams reikalingų sausųjų medžiagų“, – apie veislių vertinimo kriterijus pasakoja R. Visockis.
Skirtingiems ūkių tikslams – skirtingos veislės
Tinkamas veislių pasirinkimas aktualus ne tik gyvulininkystės ūkiams, bet ir ūkiams, auginantiems kukurūzus grūdams. Pastariesiems svarbu gauti kuo sausesnį grūdų derlių, nes džiovinimo sąnaudos šiuo metu yra išaugusios.
„Per organizuojamus seminarus ir individualius susitikimus stengiamės išsiaiškinti ūkininkų poreikius ir pateikti tikslines rekomendacijas. Turime trejų metų bandymų rezultatus, kuriais remdamiesi galime rekomenduoti konkrečius veislių pasirinkimus. Kiekvienas ūkis yra individualus ir kelia skirtingus tikslus, todėl ir veislių jiems reikia skirtingų“, – pastebi R. Visockis.
Pavyzdžiui, siekiant didelės pašaro energetinės vertės ir pieno primilžio iš hektaro, „Dotnuva Seeds“ bandymuose geriausiai pasirodė kukurūzų veislės LG 31.160 FAO 190 ir SY Liberty FAO 210. Įmonės specialistai jas labiausiai rekomenduoja ūkiams, kuriems svarbi didelė pašaro energetinė vertė.
Jeigu ūkiui svarbu gauti didelį sausųjų medžiagų derlių ir kartu išlaikyti vidutinį krakmolo kiekį, kaip rodo bandymų duomenys, galima rinktis Ligato FAO 220 ir Aroldo FAO 220 veisles.
Dalis ūkių ieško ir ekonomiškesnių sprendimų. „Tokiu atveju galima pasiūlyti Dzhekpot FAO 210 veislę. Jos kokybės ir derliaus rodikliai yra vidutiniai, tačiau, įvertinus sėklų kainą ir investicijas į hektarą, tai yra ekonomiškas pasirinkimas“, – sako R. Visockis.
Auginant kukurūzus grūdams, svarbu stabilus derlius ir kuo mažesnė grūdų drėgmė. Įmonės bandymuose geriausiai šiuo požiūriu pasirodė KWS Nevo FAO 180 ir KWS Excelon FAO 190 veislės.
„Kasmet tiriame ne mažiau kaip 12–13 potencialiai naujų veislių, kurias selekcininkai siūlo auginti mūsų sąlygomis. Tačiau tarp naujų kandidatų kol kas nerandame tokių, kurios pagal grūdų drėgmę prilygtų KWS Nevo FAO 180 ir KWS Excelon FAO 190 Šios veislės pasižymi stabiliu grūdų derliumi ir maža grūdų drėgme, todėl šiuo metu jas laikome vienu saugiausių pasirinkimų auginant kukurūzus grūdams“, – nurodo R. Visockis.
Šiemet Lietuvoje deklaruota daugiau kaip 65 tūkst. ha kukurūzų. Kiek iš jų auginama grūdams, o kiek silosui, statistika nenurodo, tačiau matyti, kad bendras šių augalų plotas didėja. Kukurūzai yra perspektyvūs augalai, galintys padėti ūkiams diversifikuoti riziką ir geriau paskirstyti darbus. Tam tikruose regionuose ir konkrečiomis sąlygomis jie gali būti gera alternatyva kitoms kultūroms. Svarbiausia pasirinkti tinkamas veisles.
„Dotnuva Seeds“ bandymų rezultatai atskleidžia, kaip svarbu vertinti ne augalų masę ar burbuolių dydį, o derlių ir jo kokybinius parametrus. Tik taip galima pateikti ūkiams tikslines rekomendacijas ir padėti jiems gauti tai, ko tikisi. Teisingas kukurūzų veislės pasirinkimas priklauso nuo individualių ūkio tikslų ir vietos sąlygų.
Apie AB Linas Agro
AB Linas Agro – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group. UAB „Dotnuva Seeds“ yra tiesiogiai pavaldi akcinei bendrovei Linas Agro.
About the Author
