Socialiniuose tinkluose netrūksta istorijų apie per trumpą laiką uždirbtus tūkstančius, sėkmingus sandorius ar staiga išaugusias investicijas. Tačiau už noro kuo greičiau praturtėti gali slypėti finansinis stresas, socialinis lyginimasis ir baimė atsilikti nuo kitų. Kodėl tokioje aplinkoje investavimas gali priminti azartinį lošimą, pasakoja psichologė Jovita Kriukelytė ir „Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys.
Finansai tampa ir sėkmės matu
Finansinis stresas nėra būdingas tik jauniems žmonėms, tačiau jaunystėje jis gali įgyti papildomą reikšmę, sako psichologė J. Kriukelytė. Tai laikas, kai žmogus pradeda savarankišką gyvenimą, kuria profesinį kelią ir priima svarbius finansinius sprendimus, nors pajamos ar santaupos dar nebūtinai yra stabilios.
„Finansinis nesaugumas šiame gyvenimo etape susijęs ne tik su objektyvia ekonomine situacija. Jaunam žmogui svarbu įtvirtinti savarankiškumą, jaustis kompetentingam, kurti savo gyvenimą ir suprasti, kaip jam sekasi, palyginti su aplinkiniais. Finansai tampa ne vien praktiniu klausimu – jie gali būti susiję ir su saugumo, kontrolės bei asmeninės sėkmės jausmu“, – sako J. Kriukelytė.
Lyginimąsi dar labiau sustiprina socialiniai tinklai: juose dažniausiai matomas rezultatas – būstas, automobilis, kelionės ar sėkmingos investicijos – ir gerokai rečiau kelias iki jo, patirti nuostoliai ar finansiniai įsipareigojimai. Tačiau „Luminor“ banko ekspertas atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose matoma finansinė sėkmė retai atskleidžia visą paveikslą.
„Socialiniuose tinkluose dažnai matome tik kiek kažkas uždirbo iš vienos ar kitos investicijos, tačiau dažniausiai nežinome, kiek žmogus investavo, kokią riziką prisiėmė ar kokių nuostolių patyrė anksčiau. Savo finansinę pažangą prasmingiau vertinti pagal asmeninius tikslus, o ne bandyti atkartoti kitų rezultatus“, – sako G. Dirkstys.
Skubą sustiprina FOMO
Kai atrodo, kad aplinkiniai juda į priekį greičiau, kantrybės siekti ilgalaikių finansinių tikslų gali likti mažiau. Taupymas ar nuoseklus investavimas rezultatą duoda palaipsniui, todėl patrauklesni gali atrodyti greitą grąžą žadantys sprendimai. Pasak psichologės, prie to prisideda ir FOMO (angl. „fear of missing out“) – baimė praleisti galimybę.
„Finansiniame kontekste ji gali pasireikšti įsitikinimu, kad kiti jau pasinaudojo proga, o delsimas reiškia prarastą šansą, tad kuo stipresnis yra poreikis greičiau pakeisti savo finansinę padėtį, tuo patrauklesni gali tapti rizikingi sprendimai, žadantys greitesnį rezultatą“, – sako J. Kriukelytė.
G. Dirksčio teigimu, tokiose situacijose svarbu prisiminti, kad investavimo rezultatų paprastai nereikėtų vertinti savaitėmis ar mėnesiais. Ypač kai jauni investuotojai turi svarbų pranašumą – laiką.
„Ilgalaikis investavimas dažniausiai yra gana nuobodus užsiėmimas: aiškus tikslas, reguliarūs įnašai, rizikos išskaidymas ir kantrybė. Tai skamba ne taip patraukliai kaip galimybė per trumpą laiką padvigubinti savo investicijų vertę, tačiau būtent disciplina padeda nepasiduoti azartui, skubai ar baimei kažką praleisti“, – sako jis.
Investavimas neturėtų priminti kazino
Galima teigti, kad investavimą ir lošimą sieja tai, kad rezultatas nėra garantuotas. Tačiau, anot G. Dirksčio, esminį skirtumą parodo tai, kaip žmogus priima sprendimus.
„Jeigu suprantate, į ką investuojate, kokią riziką prisiimate ir kaip elgsitės investicijų vertei sumažėjus, vadovaujatės planu. Tačiau jei pagrindinis argumentas yra tai, kad kaina sparčiai kyla, apie šią galimybę kalba visi aplinkui ir reikia spėti įšokti, sprendime atsiranda vis daugiau lošimui būdingos logikos“, – sako jis.
Trumpalaikis kainos pokytis, nesvarbu, teigiamas ar neigiamas, pasak G. Dirksčio, neturėtų tapti pagrindine ilgalaikės investicijos pirkimo priežastimi. Trumpuoju laikotarpiu kainas veikia daugybė sunkiai prognozuojamų veiksnių, todėl sprendimus grindžiant vien pastaruoju kainos judėjimu sunku tikėtis nuosekliai gerų ilgalaikių rezultatų. Be to, kainai kylant dažnai stiprėja investuotojo pasitikėjimas ir noras prisiimti daugiau rizikos. Tačiau pernelyg didelė rizika padidina reikšmingų nuostolių tikimybę, net jei kurį laiką tokia strategija atrodo sėkminga.
„Gera investicija nebūtinai kiekvienu laikotarpiu aplenks rinką. Trumpalaikį jos atsilikimą gali lemti rinkos nuotaikos ar laikinas investuotojų dėmesio persikėlimas kitur, todėl vaikytis tuo metu geriausiai kylančių rinkos segmentų ir dėl to atsisakyti fundamentaliai patrauklios investicijos dažnai nėra racionalu, jei pirminė investavimo tezė išlieka nepakitusi“, – detalizuoja „Luminor“ banko portfelių valdytojas.
Rezultatų vaikymasis gali kainuoti
Nepatyrę investuotojai neretai renkasi populiarias turto klases ar plačiai žiniasklaidoje aptariamas akcijas, kurių kainos pastaruoju metu sparčiai kilo, tačiau ne visada pakankamai įsigilina į jų fundamentaliuosius rodiklius. Dar vienas svarbus aspektas – pernelyg dažnas reagavimas į trumpalaikius rinkos svyravimus.
„Investavimo platforma yra įrankis. Tas pats įrankis gali būti naudojamas kartą per mėnesį nuosekliai investuojant pagal ilgalaikį planą arba dešimtis kartų per dieną gaudant trumpalaikius kainų pokyčius. Investuojant daugiau veiksmo nebūtinai reiškia geresnį rezultatą“, – pažymi G. Dirkstys.
Jo teigimu, blaškymasis tarp turto klasių, sektorių ir atskirų akcijų vien todėl, kad jų kainos pastaruoju metu kilo, neįsigilinus į tokio kilimo priežastis, retai sudaro tvirtą pagrindą nuosekliai ilgalaikei grąžai. Toks rezultatų vaikymasis gali lemti ne tik finansinius nuostolius, bet ir didelę emocinę įtampą. Visa tai rodo, kad finansų rinka gali būti ir lošimo aikštelė, ir ilgalaikio kapitalo auginimo priemonė – skirtumą dažniausiai lemia ne pati rinka, o investuotojo elgesys.
Psichologė priduria, jog pati rizika savaime nėra neigiamas dalykas – svarbu, kas skatina ją prisiimti.
„Skirtingi žmonės skirtingai toleruoja riziką, o sąmoningai prisiimta rizika gali būti racionalaus finansinio plano dalis. Esminis klausimas – ar sprendimas priimamas įvertinus galimus nuostolius ir savo galimybes juos prisiimti, ar pirmiausia siekiama kuo greičiau pakeisti nemalonią emocinę būseną“, – sako J. Kriukelytė.
About the Author
