„Versle laikas brangesnis už palūkanas“, – sako „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovė Dovilė Bansevičienė. Kol įmonė kelerius metus taupo plėtrai savais pinigais, pasiskolinę konkurentai įsigyja modernią įrangą, pasiūlo naujas paslaugas ir sparčiai augina savo rinkos dalį. Išorinis finansavimas – tai įrankis veikti čia ir dabar.
Savarankiško augimo kaina – prarastas laikas
Baltijos šalyse apie 40–50 proc. smulkiojo verslo subjektų ir dalis ūkininkų sąmoningai renkasi augti tik iš nuosavo pelno. Pagrindinės to priežastys: rizika, patirties trūkumas arba materialaus užstato neturėjimas.
Pasak „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovės, šis „savarankiško finansavimo“ kelias užtikrina ramybę ir nepriklausomybę nuo finansinių institucijų, tačiau turi kitą kainą – prarastą verslo augimo etapą.
„Įmonė ar ūkis, besiremiantis vien savo uždirbtomis lėšomis, dažniausiai auga kelis kartus lėčiau, nei galėtų. Kol verslas 3–5 metus taupo naujai gamybinei linijai ar našesnei technikai, drąsiau finansinį svertą naudojantys konkurentai tą įrangą įsigyja iškart, perima rinkos dalį, padidina apimtis ir sumažina vieneto savikainą“, – vardija D. Bansevičienė.
Ekspertė priduria, kad ilgalaikėje perspektyvoje geriausius rezultatus demonstruoja tie verslai, kurie geba derinti abu šaltinius: nuosavas kapitalas tarnauja kaip stabilus saugumo pamatas, o skolintas kapitalas – kaip pagreitis didelių investicijų reikalaujantiems plėtros šuoliams.
Kiek kainuoja pasiskolinti?
Skolinimosi kaina susideda iš dviejų dedamųjų: kintamosios bazinės palūkanų normos (dažniausiai 6 mėn. EURIBOR, kuris po pastarųjų Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimų vėl svyruoja arčiau 3 proc.) ir banko maržos, kuri atspindi konkrečios įmonės riziką.
„SME Bank“ standartinės verslo paskolų maržos šiuo metu prasideda nuo 5 proc. + EURIBOR, tačiau šioje vietoje labai ryškiai pasimato rizikos pasidalijimo instrumentų vertė.
„Kai į finansavimo struktūrą įtraukiame Europos investicijų fondo (EIF) arba nacionalinės plėtros įstaigos „ILTE“ garantijas, banko prisiimama rizika reikšmingai sumažėja. Dėl to tokias paskolas verslui galime pasiūlyti su mažesne marža – nuo 4 proc. + EURIBOR“, – aiškina D. Bansevičienė.
Keturi patarimai, kaip gauti palankesnes finansavimo sąlygas
Norėdama užsitikrinti palankesnes finansavimo sąlygas, įmonė turėtų atkreipti dėmesį į keturis pagrindinius aspektus:
- Užtikrinti kokybišką apskaitos informaciją ir savalaikę finansinę atskaitomybę. Agresyvus mokesčių „optimizavimas“, kai buhalterijoje stengiamasi parodyti kuo mažesnį pelną, neigiamai paveikia įmonės kredito rizikos reitingą. Bankas riziką vertina remdamasis oficialiais skaičiais – jei jie rodo žemą pelningumą, kredito marža kils arba finansavimas apskritai nebus suteiktas“, – dėmesį atkreipia „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovė.
- Parodyti, kiek nuosavo kapitalo planuojama investuoti. Anot D. Bansevičienės, kuo didesnis pačios įmonės ar jos savininkų finansinis indėlis investiciniame projekte, tuo daugiau bankas linkęs dalyvauti projekto finansavime. Didesnis nuosavas kapitalas projekte mažina banko riziką ir atitinkamai skolinimosi kainą.
- Turėti atliktus „streso testus“. „Geriausias sąlygas gauna tie klientai, kurie į banką ateina ne tik su optimistišku verslo planu, bet ir su atsakymais, kas bus, jei pardavimai reikšmingai kris, o žaliavos pabrangs. Demonstruojamas gebėjimas valdyti rizikas ir „Plano B“ turėjimas kuria pasitikėjimą, kuris konvertuojasi į palankesnę palūkanų maržą“, – pataria ekspertė.
- Kurti ilgalaikę kredito istoriją. Nepriekaištinga kredito aptarnavimo istorija,laiku apmokamos sąskaitos tiekėjams ilgainiui formuoja patikimo partnerio reputaciją. Pareigingiems, ilgamečiams klientams bankai visada linkę taikyti lankstesnę kainodarą.
About the Author
