Lietuvos darbuotojai darbdavio užtikrinamą gerovę vertina nebe kaip papildomą naudą, o integralią darbo pasiūlymo dalį – 70 proc. dirbančiųjų Lietuvoje savo savijautą darbe laiko tokia pat svarbia kaip atlyginimą, o net 92 proc. mano, kad darbdavys turėtų jai teikti prioritetą, parodė naujausias „Stebby“ Baltijos šalių darbo vietos gerovės tyrimas. Vis dėlto nors gerovės svarba išlieka aukšta, reali darbuotojų savijauta per metus beveik nepagerėjo.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad per pastaruosius metus bendras darbuotojų savijautos vertinimas iš esmės nepasikeitė – sumažėjo nuo 7,2 praėjusiais metais iki 7,1 balo iš 10, o fizinės gerovės rodiklis net šiek tiek smuko – nuo 7,1 iki 6,9. Kitaip tariant, darbuotojai vis geriau supranta, kad jų savijauta svarbi, tačiau tai dar nereiškia, kad ją pavyksta pagerinti.
„Tai leidžia kalbėti apie esminį pokytį – darbuotojai šiandien nebe tiek siekia aktyviai gerinti savo gerovę, kiek stengiasi ją išlaikyti. Augančios pragyvenimo išlaidos, didėjantis darbo intensyvumas ir nuolatinis neapibrėžtumas keičia patį santykį su darbu – jis vertinamas ne tik pagal tai, kiek uždirbama, bet ir pagal tai, ar leidžia išlikti darbingam ilgesnėje perspektyvoje“, – sako „Stebby“ vadovas Lietuvoje Kasparas Židanas.
Vienkartinius gestus keičia lankstūs sprendimai
Kartu per metus pasikeitė ir tai, kokios naudos darbuotojams atrodo vertingos – tyrimo rezultatai parodė aiškų poslinkį nuo simbolinių ar vienkartinių sprendimų prie tokių, kurie turi realų poveikį kasdieniam gyvenimui.
Net 82 proc. apklaustųjų teigia pirmenybę teikiantys naudoms, kurios padeda gerinti jų sveikatą ir savijautą, o ne toms, kurios yra tiesiog patogios ar „malonios“. Dar ryškesnis skirtumas atsiskleidžia vertinant konkrečius pasirinkimus – 94 proc. darbuotojų rinktųsi lanksčią, pačių pasirenkamą gerovės naudą vietoje mažos vienkartinės dovanos.
„Darbuotojai vis aiškiau signalizuoja, kad jiems svarbiausios yra ne simbolinės, o jų kasdienybėje pritaikomos naudos. Todėl lankstūs sprendimai, leidžiantys patiems pasirinkti, kaip panaudoti skirtą biudžetą, vertinami gerokai aukščiau nei iš anksto apibrėžti ar vienoje vietoje pririšti modeliai. Tokio tipo sprendimai, kaip „Stebby“ siūlomos sveikatingumo kompensacijos, tyrime taip pat išsiskiria kaip turintys didžiausią vertę darbuotojams“, – pažymi K. Židanas.
Poveikį lemia ne pasiūla
Tačiau vien darbuotojų lūkestis ar formalus naudų prieinamumas dar negarantuoja realaus poveikio. Tyrimo duomenimis, darbuotojai, turintys prieigą prie gerovės programų, savo savijautą vertina geriau nei tie, kurie jų neturi: teigiamai psichologinę savijautą vertina 82,2 proc. tokių darbuotojų, palyginti su 75,4 proc. neturinčių atitinkamų naudų.
Tai, anot K. Židano, leidžia teigti, kad poveikį lemia ne pats naudos egzistavimas, o tai, ar ji iš tiesų pasiekia darbuotoją. Jei sprendimas sudėtingas, neaiškus ar sunkiai pritaikomas kasdienybėje, jo vertė lieka ribota net ir tada, kai poreikis akivaizdus.
„Svarbu atkreipti dėmesį į skirtumą tarp to, kas darbuotojams teoriškai svarbu, ir to, kas jiems iš tikrųjų veikia. Jei nauda sudėtinga, neaiški arba ja naudotis nepatogu, ji tiesiog lieka neišnaudota, net jei poreikis jai yra. Todėl darbdaviams šiandien svarbu ne tik pasiūlyti naudą, bet ir užtikrinti, kad ji būtų lengvai suprantama, prieinama ir natūraliai įsilietų į darbuotojo kasdienybę“, – teigia K. Židanas.
Vien atlyginimas darbdavio nebeparduoda
Vis dėlto, nors darbuotojų lūkesčiai aiškiai keičiasi, atlyginimas išlieka svarbia atspirties tašku vertinant darbo pasiūlymus. Tyrimas išryškino, kad maža alga vis dar yra dažniausia priežastis atsisakyti darbo – ją kaip esminį „raudoną signalą“ įvardija daugiau nei 80 proc. respondentų.
Kita vertus, vertinant bendrą darbdavio patrauklumą, atlyginimas nebėra vienintelis ar net pagrindinis kriterijus. Sudarant prioritetų sąrašą, darbuotojai aukščiau už bendrą atlygį iškelia darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, sveikatą bei gerovę, augimo galimybes ir palaikančią darbo aplinką.
„Atlyginimas niekur nedingo iš prioritetų sąrašo – jis išlieka svarbiausiu slenksčiu, bet vis rečiau tampa pagrindine priežastimi pasirinkti darbdavį. Darbuotojai vis labiau vertina visą darbo pasiūlymą kaip visumą: ar jis leidžia ne tik uždirbti, bet ir išlaikyti sveikatą, energiją, normalų gyvenimo ritmą“, – sako K. Židanas.
Nuo savijautos prie lojalumo
Šios tendencijos daro tiesioginę įtaką ir darbuotojų elgsenai darbo rinkoje. Tyrimas rodo, kad 63 proc. darbuotojų darbdavio siūlomos gerovės naudos daro įtaką jų asmeniniams įpročiams, o 77 proc. svarstytų palikti darbovietę, kuri neskiria dėmesio darbuotojų gerovei.
„Rezultatai rodo, kad gerovės iniciatyvos šiandien veikia gerokai plačiau nei vien darbuotojų savijautą „čia ir dabar“. Jos formuoja kasdienius įpročius, lemia, kaip žmonės vertina darbdavio požiūrį į juos, ir vis dažniau tampa vienu iš veiksnių, darančių įtaką apsisprendimui likti ar ieškoti kitos darbovietės. Kitaip tariant, kalbama jau ne apie papildomą naudą prie darbo pasiūlymo, o apie vieną iš darbo santykio kokybę apibrėžiančių elementų“, – sako K. Židanas.
Apklausa vykdyta 2025 m. lapkritį–gruodį, apklausiant 1128 įvairaus amžiaus dirbančius ir per artimiausius 12 mėn. įsidarbinti ketinančius respondentus visoje Lietuvoje.
About the Author
