Baltijos jūra Lietuvai – kelias prekėms, energijos ištekliams, o krizės atveju – ir pagalbai. Tais pačiais vandenimis Rusija gabena naftą, kurios eksportą siekiama riboti sankcijomis. Kaip stiprinti saugumą nepakenkiant savo pačių ekonomikai? Klaipėdos universitete (KU) vykusioje diskusijoje šis klausimas tapo atspirties tašku pokalbiui apie Lietuvos interesus ir bendrą Europos atsaką į grėsmes.
Spalio 12 d. diskusijoje „Užrakinta jūra? Nacionaliniai interesai ir bendros ES gynybos architektūra Baltijos vandenyse“ susitiko diplomatijos, karybos, uosto veiklos ir politikos ekspertai. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, jų išsakytos mintys priminė: Baltijos jūros saugumas tiesiogiai susijęs su šalies ekonomika, gyventojų gerove ir pasirengimu krizėms.
Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO, Baltijos jūra dažnai vadinama vidiniu Aljanso ežeru. Tačiau toks apibūdinimas gali sukurti pernelyg ramų vaizdą. Povandeninės infrastruktūros pažeidimai, navigacijos trikdžiai ir kitos hibridinės grėsmės verčia klausti, kaip apsaugoti jūrą ir išlaikyti ją atvirą tiems, kuriems ji gyvybiškai svarbi.
Diskusijos dalyvių atsakymai į klausimą, ar jūrą įmanoma „užrakinti“, skyrėsi. Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų politikos departamento vyriausioji patarėja Rūta Bajarūnaitė paaiškino, kad sankcijomis galima apsunkinti Rusijos veiklą – ilginti transportavimo laiką, didinti jo kainą, tačiau visiškai sustabdyti judėjimo jūra nepavyktų. Pasak jos, per Baltijos jūrą gabenama apie pusė Rusijos eksportuojamos naftos.
Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Tadas Jablonskis atkreipė dėmesį, kad karinėmis priemonėmis uždaryti jūrą teoriškai įmanoma, tačiau tai nebūtų naudinga regiono valstybėms. Ribojimai paveiktų ir jų uostus bei prekybą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Veiklos atsparumo departamento direktorius Dainius Noreika priminė uosto reikšmę šalies ekonomikai ir darbo vietoms. Kartu keičiasi ir jo paskirtis: uostai bei logistikos centrai turi būti pasirengę tarnauti tiek civiliniams, tiek kariniams poreikiams.
Jūros kelių svarba ypač išauga krizės metu. Buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadovas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas pabrėžė jų vaidmenį užtikrinant aprūpinimą ir pažeidžiamų žmonių evakuaciją. Arvydas Medalinskas, primindamas Juodosios jūros patirtį, ragino neatmesti scenarijų, kurie taikos metu atrodo sunkiai įsivaizduojami.
Šios skirtingos perspektyvos išryškino bendrą uždavinį – saugumo sprendimai turi apimti ir karinį pasirengimą, ir ekonomines bei politines priemones. Diskusijoje akcentuota, kad NATO karinius pajėgumus turi papildyti ES sankcijos, teisinis reguliavimas, ekonominiai instrumentai ir inovacijos.
Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti ES Tarybai, Baltijos jūros regiono patirtis gali padėti ieškoti bendrų Europos sprendimų. Pirmininkavimas suteikia galimybę koordinuoti valstybių narių darbą ir ieškoti susitarimų – taip pat ir klausimais, kurių pasekmes Klaipėdoje jaučiame tiesiogiai.
KU šiame pokalbyje jugnia jūros tyrimų, politikos mokslų ir praktinę specialistų patirtį. Uostamiestyje saugumo klausimai glaudžiai susiję su laivyba, aplinkos apsauga, infrastruktūra ir bendruomenės gyvenimu, todėl juos svarbu nagrinėti kartu.
KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros mokslo darbuotojo dr. Konstantino Lotiuko moderuota diskusija leido šiuos ryšius parodyti visuomenei. Kartu ji iškėlė Lietuvai aktualų klausimą: kaip savo regiono patirtį paversti argumentais ir sprendimais, kurie stiprintų visos Europos saugumą?
About the Author
