2026 m. spalio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimas pradėjo svarstyti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų.
„Toks draudimas taikomas tiek Rusijos Federacijos, tiek Baltarusijos Respublikos piliečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso Lietuvos Respublikoje. Tiek turintiems leidimus laikinai ar nuolat gyventi, tiek jų neturintiems“, – pristatydamas projektą sakė užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas.
Viceministras pažymėjo, kad priėmus siūlomus ribojimus būtų reikšmingai sumažinta rizika ir užkirstas kelias galimoms žvalgybinėms, stebėjimo ar kitoms priešiškoms veikloms, kurios gali būti vykdomos pasinaudojant įsigytu nekilnojamuoju turtu šalia nacionaliniam saugumui skirtų objektų. Anot jo, ribojimai taip pat sumažintų galimybes naudoti nekilnojamąjį turtą kaip priemonę remti hibridines operacijas, įskaitant karinių pratybų stebėjimą, kariuomenės judėjimo sekimą, informacijos rinkimą ar provokacijų organizavimą.
„Atitinkamus ribojimus įsigyti nekilnojamojo turto Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams jau yra nustačiusios Latvija, Estija ir Suomija, griežtesnes sąlygas įsigyti nekilnojamą turtą yra nustačiusios ir Danija bei Čekija“, – teigė V. Verbickas.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nustatytos ribojamosios priemonės Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, ir juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai yra Rusijos piliečiai, nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, išskyrus tuos atvejus, kai nekilnojamasis turtas yra paveldimas.
Valstybės įmonės Registrų centro 2026 m. gegužės mėn. duomenimis, 5 104 Rusijos piliečiai ir 2 781 Baltarusijos pilietis, turintys leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, jau yra įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje, įskaitant nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų.
Pakeitimais taip pat numatoma įtvirtinti draudimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, šiose šalyse gyvenantiems asmenims, jose įsteigtiems juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ar jų padaliniams Lietuvoje vykdyti švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešąją veiklą.
„Tęsiantis Rusijos Federacijos ir jos bendrininkės Baltarusijos Respublikos karinei agresijai prieš Ukrainą, Lietuva nuolat patiria šių valstybių organizuotų bandymų skleisti Lietuvoje propagandą, dezinformaciją ir kurstyti pilietinę nesantaiką poveikį. Dažnai toks poveikis daromas pasitelkiant švietimą, kultūrą, mokslą ir sportą – sritis, tiesiogiai nesusijusias su Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos politika, bet naudojamas kaip platforma skleisti priešiškus naratyvus. Lietuvoje veikiantiems švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir pramogų veiklų organizatoriams ne visada pavyksta laiku identifikuoti tokias Rusijos ir Baltarusijos fizinių ar juridinių asmenų iniciatyvas, dėl to yra patiriama finansinių nuostolių ir žalos reputacijai“, – pažymi iniciatyvos rengėjai aiškinamajame rašte.
Įstatymo projekte nustatyti ribojimai ne tik aiškiai apibrėžtų, kokia veikla yra ribojama, bet ir reglamentuotų galimybę švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir pramogų veiklų organizatoriams, esant bent vienam iš įstatymo projekte numatytų kriterijų, imtis atitinkamų ribojamųjų priemonių.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1901) balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Toliau projektai bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, papildomu – Užsienio reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 19 d.
About the Author
