Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis Seimui pristatė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas. Teikiamais pakeitimais siūloma įteisinti žalos be kaltės modelį biomedicininiuose tyrimuose, optimizuoti įmokų į žalos atlyginimo sąskaitą sistemą bei patobulinti ginčų nagrinėjimo ir prevencijos procesus, siekiant sumažinti administracinę naštą gydymo įstaigoms bei tyrėjams ir užtikrinti efektyvesnę pacientų bei tiriamųjų teisių apsaugą.
Pasak ministro, Lietuva pagal atliekamų biomedicininių tyrimų apimtis atsilieka nuo Vakarų Europos šalių: „Klinikinių vaistinių preparato tyrimų skaičius 2019 metais sumažėjo beveik per pusę ir šiuo metu jų tėra apie 50 per metus, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, Lietuva pagal klinikinių tyrimų skaičių yra tik 50 vietoje. Dalyvavimas tokio pobūdžio tyrimuose pacientui suteikia galimybę gauti gydymą naujaisiais vaistais ir gydymo metodais dar prieš juos oficialiai įregistruojant ir jiems juos pateikiant į rinką. Be to, šiuo metu žalos atlyginimas tyrimų dalyviams yra sudėtingas, priklausomas nuo civilinės atsakomybės įrodinėjimo, o nustatyta minimali draudimo suma ne visada užtikrino visišką žalos atlyginimą“.
Teikiamais pakeitimais siūloma visiems biomedicininiams tyrimams taikyti žalos be kaltės modelį, kuris užtikrintų greitesnį ir paprastesnį žalos atlyginimą tiriamiesiems. Numatoma atsisakyti perteklinio pagrindinio tyrėjo patirties reikalavimų, diferencijuoti leidimų išdavimo terminus pagal tyrimų riziką ir sudaryti geresnes sąlygas Biobankų veiklai bei kokybės užtikrinimui.
Numatoma užtikrinti tvaresnį Pacientų žalos atlyginimo fondo finansavimą. „Analizė rodo, kad fondo sukauptos lėšos reikšmingai viršija faktinius išmokų poreikius, todėl siūloma sudaryti galimybes lanksčiau nustatyti įmokų dydį neviršijant įstatymų nustatytos maksimalios ribos. Ją kasmet nustatytų Vyriausybė pagal realią riziką ir žalos bei kaltės sąskaitos nuostolingumą. Dėl šiuo metu trūkstamos modernių informacinių priemonių Žalos sąskaitos administravimo komisijos veiklai procesai vykdomi neefektyviai ir sukelia perteklinę administracinę naštą, dėl to paketu siūloma numatyti tokios informacinės sistemos sukūrimą ir finansavimą sąskaitos lėšomis“, – sakė L. Kukuraitis.
Sprendžiant pacientų ir tiriamųjų žalos atlyginimų reguliavimo netikslumus, siūloma numatyti žalos atlyginimo galimybę žuvusio vaisiaus tėvui ir mirusio paciento laidojimo išlaidas patyrusiam asmeniui; aiškiai įvardyti priežastis, dėl kurių sveikatos pakenkimas ar mirtis laikomi žala (yra atlygintina); sudaryti galimybę susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas žalos atlyginimo sumas; pavesti žalos prevencijos funkcijas Vyriausybės įgaliotai institucijai ir suteikti jai tam reikalingas teises ir finansavimą.
Numatoma sustiprinti žalos prevenciją ir pacientų skundų nagrinėjimo sistemą, atsisakant funkcijų dubliavimo tarp institucijų, prevencijos funkcijas pavedant Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai.
Taip pat siūloma gerinti sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų ginčų sprendimo mechanizmus bei užtikrinti aiškesnį ir nuoseklesnį skundų nagrinėjimo teisinį reguliavimą.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-1886 ir lydimiesiems teisės aktams po pateikimo pritarė 89, prieš balsavo ir susilaikė po tris Seimo narius. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 1 d.
About the Author
