Staiga prarastas matomumas, vos kelios sekundės sprendimui ir instinktyvi reakcija, galinti turėti rimtų pasekmių. Artėjant Europos saugaus eismo dienai, spalio 13-ajai, „Girteka“ surengė eksperimentą, kuriuo siekė atskleisti, kaip vairuotojai reaguoja į netikėtai kelyje atsiradusį pavojų. Paaiškėjo, kad net ir patyrę vairuotojai į tą pačią situaciją gali reaguoti labai skirtingai, o pirmasis instinktyvus veiksmas nebūtinai yra saugiausias.
Stiprus lietus, šlapia kelio danga ir šalia pravažiuojanti sunkiasvorė transporto priemonė – tokiomis sąlygomis iš po ratų pakilęs vanduo gali akimirksniu užlieti automobilio priekinį stiklą. Nors matomumas prarandamas vos kelioms akimirkoms, per jas vairuotojui tenka priimti sprendimus, nuo kurių gali priklausyti ne tik jo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumas.
Pasak „Girteka Transport“ direktoriaus Mindaugo Paulausko, viena svarbiausių saugaus eismo prielaidų – gebėjimas numatyti rizikas ir tinkamai joms pasiruošti, o ne vien pasikliauti savo vairavimo patirtimi.
„Kelyje saugumą lemia ne tik tai, kaip vairuotojas sugeba reaguoti į pavojų, bet ir kokius sprendimus jis priima dar iki jam atsirandant. Greitis, atstumas, aplinkos vertinimas – visa tai tiesiogiai veikia, kiek laiko ir galimybių turėsime netikėtoje situacijoje. Profesionaliame transporte šiuo principu vadovaujamės kasdien: sauga prasideda nuo rizikų numatymo ir nuoseklaus jų valdymo. Šiuo eksperimentu norėjome parodyti, kodėl toks požiūris svarbus kiekvienam eismo dalyviui“, – sako M. Paulauskas.
Skirtingos reakcijos į tą patį pavojų
Eksperimentas buvo surengtas uždarame autodrome, kontroliuojamomis sąlygomis. Čia buvo imituojama realiame eisme pasitaikanti situacija, kai važiuojant šlapia kelio danga automobilio priekinį stiklą netikėtai užlieja vanduo ir vairuotojas trumpam praranda matomumą.
Svarbiausia eksperimento sąlyga buvo netikėtumas. Vairuotojai iš anksto nežinojo, kuriuo momentu matomumas bus apribotas, todėl jų reakcijos buvo spontaniškos.
Išbandymas atskleidė skirtingus elgesio modelius: vieni vairuotojai atleido akceleratorių, kiti staigiai stabdė ar pasuko vairą. Skyrėsi ir laikas, per kurį vairuotojai ėmėsi veiksmų matomumui atkurti.
„Girtekos“ vairuotojų mokymo komandos vadovo Singaro Čepaičio teigimu, šios reakcijos atskleidžia svarbų žmogiškąjį veiksnį – susidūręs su netikėtu pavojumi, vairuotojas pirmiausia gali sureaguoti instinktyviai, o tik tada sąmoningai įvertinti situaciją.
„Net ir didelę vairavimo patirtį turintis žmogus nėra apsaugotas nuo netikėtumo. Staiga praradus matomumą, natūraliai kyla noras kuo greičiau kažką daryti – stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar kitaip reaguoti. Tačiau būtent staigūs, neapgalvoti veiksmai gali padidinti pavojų. Todėl saugaus vairavimo įgūdžiai turi apimti ne tik automobilio valdymą, bet ir gebėjimą išlaikyti ramybę bei priimti tinkamus sprendimus esant įtampai“, – aiškina S. Čepaitis.
Eksperimento tikslas nebuvo vertinti atskirų vairuotojų gebėjimų ar nustatyti, kuri reakcija geriausia. Juo siekta atkreipti dėmesį į tai, kad netikėtose situacijose vien patirties gali nepakakti, o tinkamas pasiruošimas ir prevenciniai veiksmai padeda sumažinti riziką.
Kodėl svarbiausi sprendimai priimami dar iki pavojingos situacijos?
Pasak S. Čepaičio, viena didžiausių klaidų sudėtingomis eismo sąlygomis – vairavimo įpročių nekeisti tol, kol neatsiranda akivaizdus pavojus.
Šlapia kelio danga ilgina stabdymo kelią, mažina padangų sukibimą su kelio paviršiumi, o vanduo, purvas ir prastas apšvietimas riboja matomumą. Važiuojant šalia sunkiasvorio transporto, papildomu rizikos veiksniu gali tapti iš po ratų pakeliamas didelis vandens kiekis.
„Kai matomumas staiga dingsta, vairuotojas turi labai ribotai informacijos apie tai, kas vyksta priešais jį. Todėl svarbiausia – vengti staigių vairo judesių ir neapgalvoto stabdymo, išlaikyti automobilio stabilumą ir kaip įmanoma greičiau saugiai pasitraukti iš pavojingos zonos. Tačiau dar svarbiau tokioms situacijoms pasiruošti iš anksto: sumažinti greitį, padidinti atstumą, įvertinti kelio dangą ir oro sąlygas, pasirūpinti tinkama valytuvų bei padangų būkle. Kuo didesnę saugumo atsargą susikuriame, tuo daugiau galimybių turime tinkamai sureaguoti“, – pažymi S. Čepaitis.
Artėjant šaltajam metų laikui, šie principai tampa dar aktualesni. Trumpėjant dienoms, dažnėjant krituliams ir keičiantis kelio dangos būklei, vairuotojams tenka dažniau prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų.
Saugus eismas – bendra visų eismo dalyvių atsakomybė
Eksperimente sukurta situacija ypač pavojinga važiuojant šalia sunkiasvorio transporto. Dideli vilkiko ratai nuo šlapios kelio dangos gali pakelti gerokai daugiau vandens nei lengvojo automobilio, todėl šalia važiuojančios transporto priemonės priekinis stiklas gali būti užlietas stipresne vandens srove, o matomumas prarastas ilgesniam laikui.
Pasak M. Paulausko, būtent tokios situacijos primena, kad saugumas kelyje priklauso nuo skirtingų eismo dalyvių veiksmų. „Girteka“, valdanti daugiau nei 6 500 vilkikų, nuolat investuoja į transporto priemonių saugumą, vairuotojų mokymus ir rizikų prevenciją. Tačiau net ir profesionaliai pasirengę vairuotojai bei modernios saugumo sistemos negali visiškai pašalinti kasdienio eismo rizikų.
„Valdant didelį transporto parką, sauga negali priklausyti vien nuo individualios vairuotojo patirties ar gebėjimo greitai sureaguoti. Ji turi būti užtikrinama sistemingai – per mokymus, aiškius veiklos standartus, transporto priemonių techninę būklę ir kasdienį dėmesį rizikų prevencijai. Tačiau kelyje visi esame vienos sistemos dalis. Kiekvieno vairuotojo sprendimai turi įtakos aplinkiniams, todėl atsakingas vairavimas prasideda nuo supratimo, kad saugome ne tik save“, – pabrėžia M. Paulauskas.
Pasak jo, eksperimentas primena vieną svarbiausių saugaus vairavimo principų: ne visas situacijas kelyje galime numatyti, tačiau galime priimti sprendimus, kurie sumažina jų keliamą pavojų.
Netikėtos situacijos akimirkos pasirinkti negalime. Tačiau greitį, atstumą ir pasirengimą jai – galime.
About the Author
