Limfmazgiai yra svarbi imuninės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su įvairiais ligų sukėlėjais. Nors jų padidėjimas dažniausiai būna natūrali organizmo reakcija į infekciją, ilgai nemažėjantys, didėjantys ar be aiškios priežasties pakitę limfmazgiai gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Į kokius jų pokyčius verta atkreipti dėmesį, kada pakanka stebėti, o kada vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Fedaravičiūtė.
Limfmazgis – tai nedidelis, pupelės formos imuninės sistemos organas, priklausantis limfinei sistemai. Žmogaus kūne jų yra šimtai, o didesnės jų grupės išsidėsčiusios kakle, pažastyse, krūtinėje, pilve ir kirkšnyse.
„Visame kūne esantys limfmazgiai filtruoja limfą ir sulaiko į organizmą patekusias bakterijas, virusus, svetimas daleles bei kitas medžiagas, o juose esančios imuninės ląstelės padeda atpažinti ligų sukėlėjus ir su jais kovoti. Organizmui susidūrus su infekcija, suaktyvėja imuninis atsakas – gali daugintis limfocitai ir gamintis antikūnai, todėl limfmazgis neretai padidėja ar tampa jautrus, pavyzdžiui, sergant gerklės, dantų ar kvėpavimo takų infekcijomis“, – pasakoja M. Fedaravičiūtė.
Dažniausia priežastis – infekcija
Padidėję limfmazgiai dažniausiai susiję su virusinėmis ligomis, gerklės, tonzilių, ausų ar dantų infekcijomis, taip pat bakterinėmis odos ir minkštųjų audinių infekcijomis. Rečiau jų pokyčius gali lemti tuberkuliozė, toksoplazmozė, kai kurios lytiškai plintančios ligos ar ŽIV. Limfmazgiai gali padidėti ir sergant autoimuninėmis ar uždegiminėmis ligomis, o kai kuriais atvejais tokį poveikį gali sukelti vartojami vaistai. Onkologinės ligos, limfoma, leukemija ar kitų navikų metastazės yra retesnės priežastys, ypač jei limfmazgiai padidėjo ūmiai kartu su infekcijai būdingais simptomais.
„Žmonės dažniausiai patys užčiuopia tuos limfmazgius, kurie yra arčiau odos paviršiaus – kakle, po žandikauliu ir smakru, pažastyse, kirkšnyse ar virš raktikaulio. Kiti yra giliau krūtinės ląstoje, pilvo ertmėje ar dubenyje, todėl jų pokyčiai dažniausiai nustatomi atliekant vaizdinius tyrimus“, – sako šeimos gydytoja.
Svarbu žinoti, kad nedidelis limfmazgis kai kuriose kūno vietose gali būti apčiuopiamas ir visiškai sveikam žmogui. Todėl vertinant jo būklę atsižvelgiama ne tik į tai, kad jis užčiuopiamas, bet ir į dydį, konsistenciją, paslankumą, skausmingumą, pokyčio trukmę bei aplinkybes, kuriomis jis padidėjo.
M. Fedaravičiūtė pabrėžia, kad persirgus kvėpavimo takų infekcija limfmazgis nevisada sumažėja vos išnykus slogai, kosuliui ar gerklės skausmui.
„Po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos limfmazgis dažniausiai palaipsniui mažėja per vieną–tris savaites, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali būti apčiuopiamas ir tris–šešias savaites po ligos. Svarbu, kad po infekcijos limfmazgis palaipsniui mažėtų, o ne toliau augtų“, – pažymi šeimos gydytoja.
Svarbu nepanikuoti, bet ir nenumoti ranka
Nors limfmazgiai dažniausiai padidėja dėl natūralios organizmo reakcijos į infekciją, kartais tai gali signalizuoti ir apie kitus sutrikimus. Delsiant kreiptis į šeimos gydytoją, jų kilmė gali būti nustatyta pavėluotai.
M. Fedaravičiūtė taip pat atkreipia dėmesį, kad padidėjusio limfmazgio nevertėtų nuolat čiupinėti ar spaudyti, nes tai gali sukelti vietinį jautrumą.
„Dažnai klaidingai manoma, kad padidėjęs limfmazgis iš karto reiškia rimtą ligą, nors jis gali padidėti ir po neseniai persirgtos infekcijos. Tačiau lygiai taip pat nevertėtų jo ignoruoti, jei ilgą laiką limfmazgis nemažėja ar toliau didėja. Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – savarankiškas antibiotikų vartojimas, nors limfmazgių padidėjimo priežastis ne visada yra bakterinė infekcija“, – sako šeimos gydytoja.
Padidėjimas – kūno siunčiamas pavojaus signalas
Pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju verta, jei padidėjęs limfmazgis išlieka ilgiau nei mėnesį, yra didesnis nei 1–1,5 cm, toliau didėja, yra kietas, nepaslankus ar visiškai neskausmingas ir didėjantis. Pasitikrinti naudinga ir tuomet, kai padidėja kelių skirtingų sričių limfmazgiai, ypač esantys virš ar po raktikauliais. Į šeimos gydytoją taip pat pravartu kreiptis, jei kartu atsiranda nepaaiškinamas karščiavimas, gausus naktinis prakaitavimas ar svorio kritimas.
„Pirmiausia išsiaiškiname, kada limfmazgiai padidėjo, ar nėra kitų simptomų, ar žmogus neseniai keliavo, turėjo kontaktą su sergančiais žmonėmis ar gyvūnais, buvo paskiepytas arba pradėjo vartoti naujus vaistus. Apžiūros metu vertiname, kiek limfmazgių yra padidėję ir kuriose kūno vietose jie yra. Apčiuopiant atsižvelgiama į jų dydį, konsistenciją, paslankumą, skausmingumą, taip pat į tai, ar padidėjęs vienas limfmazgis, ar keli jų sudaro grupę“, – pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja M. Fedaravičiūtė.
Jei pakitimų priežastis lieka neaiški, gali būti skiriamas bendras kraujo tyrimas, vertinami uždegimo rodikliai – CRB ir ENG, o pagal situaciją atliekami tyrimai dėl infekcinių, autoimuninių ar kitų ligų. Taip pat gali būti paskirtas ultragarsinis tyrimas, o prireikus žmogus nukreipiamas pas gydytoją specialistą išsamesniam ištyrimui ar limfmazgio biopsijai.
About the Author
