Prasidedant šildymo sezonui, tenka ruoštis didesnėms būsto išlaikymo išlaidoms. Vieni išaugusioms sąskaitoms pinigų atsideda iš anksto, kiti jas planuoja padengti iš einamųjų pajamų. Kiek Lietuvos gyventojai linkę iš anksto planuoti žiemos išlaidas ir kaip jų pasirinkimai skiriasi priklausomai nuo pajamų bei amžiaus, atskleidžia „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, šį šildymo sezoną šilumos energija gali brangti 13–25 proc. Galutinę sumą gyventojams papildomai didina ir 2026 m. pradžioje nuo 9 iki 21 proc. padidintas pridėtinės vertės mokestis centriniam šildymui – rugsėjį vienos kilovatvalandės šilumos kaina su PVM buvo apie 42 proc. didesnė nei prieš metus.
„Mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams net ir nedidelis sąskaitų augimas gali stipriai paveikti mėnesio biudžetą. Tad apie išlaidas verta galvoti iš anksto, kad prasidėjus šildymo sezonui netektų staiga ir smarkiai riboti kitų išlaidų. Vis dėlto apklausa rodo, kad tam iš anksto ruošiasi toli gražu ne dauguma“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 6 iš 10 gyventojų šildymo sezonui iš anksto nesiruošia. 48 proc. didesnes žiemos išlaidas planuoja padengti iš einamųjų pajamų, todėl papildomai pinigų neatsideda. Dar 16 proc. teigia nesiruošiantys, kadangi jų būsto išlaidos žiemą reikšmingai nepadidėja.
Iš anksto šildymo sezonui ruošiasi beveik 3 iš 10 gyventojų. Apie 12 proc. būsimoms žiemos išlaidoms kaupia santaupas, o kiek daugiau nei 17 proc. – iš anksto mažina kitas išlaidas.
„Taigi nemaža dalis gyventojų didesnes žiemos sąskaitas tikisi padengti joms jau atėjus ir nemato poreikio iš anksto taupyti ar mažinti kitų išlaidų. Tačiau, jei sąskaitos pasirodo didesnės, nei tikėtasi, tenka staigiai karpyti įprastas išlaidas, atsisakyti dalies pirkinių ar veiklų. Todėl sezoninių išlaidų geriau nepalikti paskutinei minutei“, – pataria „Urbo“ banko atstovas.
Pasiruošimas žiemai pagal pajamas ir amžių
Apklausos duomenimis, tarp iš anksto žiemai besiruošiančiųjų maždaug 6 iš 10 renkasi ne taupymą, o išlaidų mažinimą, nes ne visų pajamos leidžia atsidėti pinigų būsimoms sąskaitoms.
„Todėl dalis gyventojų vietos joms ieško mažindami nebūtinas išlaidas – atidėdami didesnius pirkinius ar ribodami pramogas. Svarbiausia tai pradėti daryti palaipsniui, o ne tada, kai didelė sąskaita jau gauta ir pinigų jai padengti tenka ieškoti skubiai“, – sako J. Ivaška.
Pasak jo, ryškiausias skirtumas matyti pagal pajamas: kuo jos mažesnės, tuo dažniau žiemai ruošiamasi iš anksto. Taip elgiasi 39 proc. gaunančių iki 500 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį, 37 proc. gaunančių 501–700 eurų ir vos 18 proc. gaunančių daugiau nei 1,5 tūkst. eurų.
Didesnes pajamas gaunantys gyventojai žiemos sąskaitas dažniau planuoja padengti iš einamųjų pajamų: taip elgiasi 56 proc. gaunančių daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų ir 55 proc. gaunančių 1–1,5 tūkst. eurų, palyginti su 38 proc. mažiausių pajamų grupėje.
„Savaime suprantama, kad gyventojams su didesnėmis pajamomis išaugusios sąskaitos už šildymą iš esmės nepakeis mėnesio biudžeto, tačiau mažiau uždirbantiems toks šuolis gali būti reikšmingas“, – priduria „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Anot jo, įdomu tai, kad 26–35 m. gyventojai dažniausiai taupo žiemos išlaidoms – taip elgiasi 15 proc. jų. Tuo metu net 52 proc. 56 m. ir vyresnių gyventojų didesnes sąskaitas tikisi padengti iš einamųjų pajamų. Nors pensininkų grupėje dėl artėjančio šildymo sezono pinigus atsideda ar išlaidas mažina apie 35 proc., vis tiek didžioji dalis – apie 63 proc. – tam papildomai nesiruošia.
„Vis dėlto ruoštis vyresniems gyventojams yra ypač aktualu – Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. skurdo riziką patyrė virš 39 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų, o tarp senatvės pensininkų tokių buvo net 43 proc. Todėl išaugusios šildymo sąskaitos daliai jų gali reikšmingai išbalansuoti mėnesio biudžetą“, – pastebi J. Ivaška.
Kaip pasiruošti šildymo sezonui?
J. Ivaška siūlo ne spėlioti, kiek gali kainuoti žiema, o atsiversti praėjusio sezono sąskaitas ir pažiūrėti, kiek už šildymą reikėjo mokėti šalčiausią praėjusios žiemos mėnesį.
„Pagal tai šiemet planuokite bent 25 proc. didesnę sumą, o norint turėti dar daugiau atsargos – 40 proc. Jei sąskaita siekė 120 eurų, šiai žiemai verta numatyti apie 150–170 eurų. Jei visos sumos iš anksto sukaupti nepavyks, atsidėta jos dalis jau sumažins smūgį biudžetui“, – siūlo jis.
Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ekspertas pataria ne bandyti vienu metu sutaupyti daug, o ieškoti kelių nedidelių išlaidų, kurias galima laikinai sumažinti. Tai gali būti užsakymai į namus, nebūtini pirkiniai, prenumeratos ar dalis pramogų.
Dar vienas paprastas būdas – pinigus šildymui atsidėti vos gavus atlyginimą ar pensiją, o ne mėnesio pabaigoje. Pasak J. Ivaškos, net ir nedidelę sumą verta laikyti atskirai nuo kasdieniams pirkiniams skirtų pinigų – tuomet mažesnė tikimybė, kad ji bus nepastebimai išleista.
„Vyresniems žmonėms ir mažesnių pajamų namų ūkiams vertėtų iš anksto pasitikrinti, ar nepriklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ar kita parama. To taip pat nereikėtų palikti momentui, kai sąskaita jau nebeįkandama. Geriau dar prieš sezoną išsiaiškinti, kokia pagalba priklauso ir ko reikia jai gauti“, – pažymi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Jei matyti, kad sąskaitai pinigų gali pritrūkti, J. Ivaška pataria nelaukti, kol ims kauptis skola, o iš anksto kreiptis į paslaugos teikėją ir pasidomėti, ar galima mokėjimą atidėti ar išdėstyti dalimis.
„Spinter tyrimai“ apklausa apie finansinį pasirengimą šildymo sezonui buvo atlikta 2026 m. rugsėjo 16–26 dienomis. Joje dalyvavo 1 020 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
