Ar gyventojai rūšiuoja geriau, kai jų konteineriai reguliariai tikrinami?Klaipėdos rajone „Gargždų švaros“ kartu su partneriais atliktas tyrimas atskleidė, kad jo pradžioje netinkamos atliekos sudarė daugiau nei 30 proc. tikrintų pakuočių atliekų konteinerių turinio. Po 2 mėnesių gyventojų švietimo, pakartotinių patikrinimų, įspėjimų ir baudų ši dalis nesiekė nė 2 proc. Tyrimas leido įvertinti, kaip pasikeitė rūšiavimas taikant šias priemones, o pokalbiai su gyventojais atskleidė, kad klaidas lemia ne vien žinių trūkumas.
Tyrimui pasirinkta viena iš Klaipėdos rajono gyvenviečių, kurioje individualių namų pakuočių konteinerių kontrolė iki tol nebuvo vykdoma. Vietovė pasirinkta siekiant į tyrimą įtraukti skirtingas gyvenamąsias aplinkas – kaimiškas vietoves su nusistovėjusiais rūšiavimo įpročiais, naujakurių kvartalus ir sodų bendrijas. Tam, kad turinio pokytį būtų galima įvertinti objektyviai, tos pačios teritorijos atliekos rankomis perrūšiuotos du kartus – prieš kontrolės etapą ir po jo.
Netinkamų atliekų dalis sumažėjo apie 20 kartų
Pirmojo tyrimo metu atliekos surinktos iš 90 konteinerių – iš viso 920 kilogramų. Jų sudėties tyrimas parodė, kad apie 33 proc. turinio sudarė netinkamos atliekos, 63 proc. – tinkamos pakuočių atliekos, o likusius maždaug 4 proc. – atskirai apskaityta mišri makulatūra ir juodieji metalai.
Po dviejų mėnesių tyrimas pakartotas tame pačiame maršrute: iš 75 konteinerių surinkta 660 kilogramų atliekų. Šįkart netinkamų atliekų dalis siekė vos 1,65 proc. – buvo apie 20 kartų mažesnė nei pirmąjį kartą. Tinkamo turinio dalis išaugo iki beveik 96 proc., o likusią dalį sudarė mišri makulatūra ir juodieji metalai.
Pasak viešosios įstaigos „Gargždų švara“ vadybininkės-kontrolierės Agnės Zabrynaitės, pokalbiai su gyventojais padėjo suprasti, kad rūšiavimo klaidų priežastys skiriasi, todėl vien paaiškinimų pakanka ne visada.
„Pakuočių konteineriuose randame sauskelnių, higienos priemonių, tekstilės, maisto ir statybinių atliekų. Daliai gyventojų kyla klausimų, kur šias atliekas dėti, todėl su jais aptariame konkrečius konteineryje rastus pavyzdžius ir paaiškiname, kaip juos tinkamai išrūšiuoti. Tačiau pasitaikė ir atvejų, kai gyventojai taisykles žinojo, bet tikėjosi, kad daugiau konteineris nebebus tikrinamas. Tai parodė, kodėl švietimą svarbu derinti su nuoseklia kontrole ir atsakomybe“, – sako A. Zabrynaitė.
Organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė primena, kad rūšiuoti reikia visas pakuotes, ir paaiškina, į kuriuos konteinerius jas mesti.
„Gyventojams nereikia tapti perdirbimo ekspertais – svarbiausia atskirai surinkti visas pakuočių atliekas. Stiklines pakuotes mesti į stiklo konteinerį, popierines ir kartonines – į popieriaus, o likusias pakuotes – į plastiko konteinerį. Individualių namų gyventojams, turintiems du rūšiavimo konteinerius, dar paprasčiau: vienas skirtas stiklo pakuotėms, kitas – visoms kitoms pakuotėms. Nuosekliai laikydamiesi šios tvarkos padedame pakuočių atliekoms tapti žaliava naujiems gaminiams“, – sako A. Burbaitė.
Kontrolė, kuri keičia įpročius
Tarp dviejų atliekų sudėties tyrimų surengti keturi patikrinimai. Tuo pačiu maršrutu kartu su atliekų surinkėju važiavo „Gargždų švaros“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovai. Jie tikrino kiekvieno konteinerio turinį, o konteinerius su netinkamomis atliekomis žymėjo lipdukais, kuriuose nurodyta neištuštinimo priežastis.
Visiems gyventojams buvo palikta informacinė medžiaga apie tinkamą rūšiavimą, su dalimi gyventojų buvo kalbamasi individualiai, paaiškinamos nustatytos rūšiavimo klaidos. Tais atvejais, kai informavimo ir įspėjimų nepakako, o gyventojai ir toliau ignoravo rūšiavimo reikalavimus, buvo taikytos administracinės atsakomybės priemonės. Jų imtasi ir jau pirmą kartą nustačius itin grubius pažeidimus, pavyzdžiui, kai į pakuočių konteinerį išmetamos žaliosios atliekos, drabužiai ar kitos akivaizdžiai netinkamos atliekos.
Iš viso per keturis patikrinimus konteineriai patikrinti 336 kartus, netinkamas turinys nustatytas 142 atvejais. Šiemet už rūšiavimo taisyklių pažeidimus skirtos 85 baudos. Didžiausia per šiuos patikrinimus skirta bauda siekė 140 eurų. Tie patys konteineriai tikrinti pakartotinai, todėl gyventojai matė, kad kontrolė nėra vienkartinė, ir pradėjo rūšiuoti atsakingiau.
„Savivaldybei svarbu, kad gyventojas suprastų, kodėl jo konteineris neištuštintas, ir žinotų, ką daryti kitaip. Todėl į patikrinimus važiavome kartu su atliekų tvarkytoju – ne tik fiksuoti pažeidimų, bet ir kalbėtis. Rezultatas rodo, kad tokia kryptis veikia“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė.
Pokalbiai su gyventojais atskleidė skirtingas klaidų priežastis. Vieniems trūko aiškumo, kaip atskirti pakuotę nuo kitų atliekų. Kiti pakuočių konteineriu naudojosi norėdami sutaupyti vietos mišrių atliekų konteineryje. Pasitaikė ir mėginimų netinkamas atliekas paslėpti.
„Baudos nėra mūsų tikslas. Tiesiog norime, kad per kitą surinkimą konteineryje rastume tinkamai išrūšiuotas atliekas. Nors tokios kontrolės organizavimas reikalauja papildomų administracinių sąnaudų ir nemažai žmogiškųjų išteklių, pasiekti rezultatai patvirtino, kad nuoseklios kontrolės ir gyventojų švietimo derinimas duoda apčiuopiamą rezultatą. Pakartotinis atliekų sudėties tyrimas parodė ryškų pokytį, todėl pasirinktą kryptį vertiname kaip veiksmingą ir šią praktiką tęsime toliau“, – sako VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus.
Rūšiavimo pokyčiams – bendros pastangos
Projektą įgyvendino kartu dirbusios kelios organizacijos. Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo administratorė „Gargždų švara“ vykdė gyventojų švietimą ir rūšiavimo kontrolę, rajone pakuočių atliekas surenkanti bendrovė „Ekonovus“ pristatė atliekas tyrimams, rankinis perrūšiavimas atliktas „Ecoservice“ aikštelėje Klaipėdos mieste, o šiame darbe dalyvavo ir organizacijų „Gamtos ateitis“ bei „Žaliasis taškas“ atstovai. Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai dalyvavo patikrinimuose ir skyrė administracines baudas.
„Šis eksperimentas labai aiškiai parodė, kad rūšiavimo įpročius galima keisti, tačiau tam neužtenka vien pasakyti gyventojui, kaip rūšiuoti. Svarbus ir grįžtamasis ryšys – žmogus turi suprasti, ką padarė neteisingai, kaip klaidą ištaisyti ir matyti, kad jo pastangos turi reikšmę. Kai aiški informacija derinama su nuoseklia kontrole ir atsakomybe, pokytis gali būti labai ryškus net per palyginti trumpą laiką. Beveik 20 kartų sumažėjusi netinkamų atliekų dalis rodo, kad toks bendradarbiavimo modelis yra vertas dėmesio ir kitose savivaldybėse“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ komunikacijos ir tvarumo kultūros vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Projekto dalyviai kartu pabrėžia, kad pokytis užfiksuotas konkrečiame maršrute per vieną vasarą, todėl norint įsitikinti, ar geresni rūšiavimo įpročiai išliks, svarbu stebėti ir tolesnius rezultatus. Rūšiavimo kontrolė bus tęsiama ir ateityje, visoje Klaipėdos rajono teritorijoje.
About the Author
