Spalio 9 d. Klaipėdos universitete (KU) lankęsis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su mokslininkais aptarė istorinės atminties ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. Vizito metu ministrui taip pat pristatytas universiteto laivynas ir jūriniai tyrimai, kalbėta apie jūrinės kultūros puoselėjimą.
„Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“ yra Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simbolis. Labai džiugu, kad užsienio reikalų ministras mato poreikį puoselėti jūrinę kultūrą. Universitetui svarbu, kad jaunoji karta pažintų jūrinį paveldą, suprastų jūros reikšmę Lietuvai ir tęstų mūsų jūrines tradicijas“, – sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Ministrui lankantis KU burlaivyje „Brabander“ laivo kapitonas Ričardas Ramanauskas pristatė universiteto laivyną.
KU yra vienintelis universitetas Lietuvoje, turintis savo laivyną. Jį sudaro mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, mokomasis burlaivis „Brabander“ ir jūrinė dvistiebė jachta „Odisėja“.
Laivai „Odisėja“ ir „Brabander“ naudojami mokomojo buriavimo, laivavedybos mokymo, nardymo, paukščių stebėjimo tikslais. Laivo „Mintis“ veikla labiausiai susieta su moksliniais tyrimais.
KU Jūros tyrimų instituto mokslininkai ministerijos atstovams papasakojo apie laivais atliekamus tyrimus, ekspedicijas į Arktį.
Klaipėdos universiteto mokslininkai jau dešimtmetį atlieka įvairius lagūnų tyrimus Arktyje. URM atstovai pabrėžė ryšių su Skandinavijos šalimis svarbą, ypač dabartiniame saugumo kontekste.
Ministras pažadėjo politinę paramą plėtojant tarptautinius mokslinius tyrimus ir stiprinant universiteto mokslininkų ryšius užsienyje.
Ministro delegacija taip pat lankėsi KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute (BRIAI), kur istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas pristatė instituto veiklą ir bendradarbiavimą su užsienio kolegomis. Jis supažindino su lietuvių ir vokiečių santykių tyrimais bei instituto veikla judaikos, antisemitizmo ir Holokausto temomis.
Pokalbyje akcentuota, kad moksliniai tyrimai padeda stiprinti istorinį sąmoningumą, demokratines vertybes ir visuomenės atsparumą istorijos iškraipymams.
„Antisemitizmas neturi vietos demokratiškoje visuomenėje. Todėl ypač svarbu ne tik saugoti Holokausto atmintį, bet ir remtis moksliniais tyrimais, kurie padeda geriau suprasti praeitį, atpažinti neapykantos apraiškas ir užkirsti joms kelią ateityje“, – sakė K. Budrys.
Universiteto atstovai siūlė plačiau pristatyti žydų bendruomenių gyvenimą ir kultūrą, atskleidžiant turtingą jų istoriją.
KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vienija tyrėjus, nagrinėjančius visuomenių ir kultūrų raidą Baltijos jūros regione nuo priešistorės iki šių dienų. Institutas taip pat vykdo istorijos ir archeologijos studijas bei plėtoja mokslinius tyrimus atminimo kultūros, istorinės vaizduotės, judaikos ir antisemitizmo srityse.
Nuotraukos: URM Jurijaus Azanovo ir KU.
About the Author
