Vieni pirmą atlyginimą išleidžia kelionėms ar naujam telefonui, kiti kruopščiai kaupia santaupas, o treti jau domisi investavimu ir finansų rinkomis. Skirtingas požiūris į pinigus tarp jaunų žmonių yra natūralus, tačiau būtent ankstyvieji finansiniai įpročiai gali turėti didelės įtakos ateities sprendimams. „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovės Rūtos Mylės teigimu, skirtingi finansiniai įpročiai nebūtinai yra blogi – svarbiausia suprasti savo elgseną ir išmokti valdyti galimas rizikas.
„Pirmoji vieta, kurioje mokomės finansinio elgesio, yra šeima – nuo požiūrio į taupymą iki kasdienių išlaidų planavimo. Nors šie įpročiai dažnai lydi ir suaugus, jie nėra nepakeičiami. Kuo geriau pažįstame savo finansinį elgesį, tuo lengviau priimti sprendimus, kurie atitinka mūsų gyvenimo tikslus“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė.
Spontaniškas pirkėjas
Šio tipo jaunuoliai dažnai vadovaujasi emocijomis – pamatę nuolaidą ar seniai norėtą daiktą, sprendimą priima akimirksniu. Pinigai jiems pirmiausia yra priemonė mėgautis gyvenimu, todėl taupymas dažnai lieka antrame plane.
Nors toks požiūris leidžia džiaugtis dabartimi, ilgainiui gali apsunkinti didesnių tikslų – kelionių, studijų ar pirmojo būsto – įgyvendinimą.
„Ilgoje perspektyvoje net ir nedidelės, bet neplanuotos išlaidos gali reikšmingai paveikti mėnesio biudžetą, todėl prieš didesnį pirkinį verta sau skirti bent 24 valandas apsispręsti. Taip pat naudinga iš anksto nusistatyti mėnesio sumą spontaniškiems pirkiniams – tuomet nereikia visiškai atsisakyti malonių išlaidų, tačiau jos netrukdo siekti ilgalaikių finansinių tikslų“, – pasakoja R. Mylė.
Taupus planuotojas
Taupūs planuotojai kruopščiai planuoja savo biudžetą, seka pajamas ir išlaidas, reguliariai atideda dalį pajamų santaupoms ir vengia impulsyvių pirkinių. Jie dažniausiai turi aiškius finansinius tikslus – nuo kelionės ar automobilio iki pradinio įnašo būstui – ir nuosekliai jų siekia.
Toks finansinis disciplinuotumas yra didelis privalumas, tačiau kartais pats taupymas gali tapti tikslu. Siekdami sukaupti kuo daugiau lėšų, žmonės gali atsisakyti investuoti į savo kompetencijas, sveikatą ar prasmingas patirtis, kurios ilgainiui taip pat kuria vertę. Be to, pernelyg griežtas biudžetas neretai tampa sunkiai išlaikomas – gali atsirasti noras „atsigriebti“, o tai lemia impulsyvesnius sprendimus.
„Taupymas neturėtų reikšti nuolatinio atsisakymo. Sveikas santykis su pinigais atsiranda tuomet, kai biudžete atsiranda vietos ne tik ateities tikslams, bet ir šiandienos poreikiams. Jei žmogus nuolat jaučia, kad turi sau viską drausti, ilgainiui tokį finansinį režimą išlaikyti tampa sunkiau“, – pataria R. Mylė.
Skaitmeninis finansų entuziastas
Mobiliosios bankininkystės programėlės, bekontakčiai atsiskaitymai, skaitmeninės piniginės ir įvairios finansų valdymo platformos tapo neatsiejama daugelio jaunų žmonių kasdienybės dalimi. Jie noriai išbando naujas technologijas, realiuoju laiku stebi savo išlaidas ir vertina galimybę finansus valdyti greitai bei patogiai.
R. Mylės teigimu, kuo paprastesnis atsiskaitymo procesas, tuo lengviau prarasti ryšį su realiomis išlaidomis. Kai už pirkinius atsiskaitoma vienu telefono prisilietimu, o prenumeratos automatiškai nuskaičiuojamos kiekvieną mėnesį, dalis išlaidų gali likti nepastebėtos.
„Technologijos gali būti puikus įrankis finansams valdyti, tačiau jos nepakeičia sąmoningų sprendimų. Patogumas neturėtų tapti priežastimi mažiau domėtis savo išlaidomis – verta reguliariai peržiūrėti prenumeratas, automatinius mokėjimus ir įvertinti, ar kiekviena paslauga vis dar kuria vertę“, – pabrėžia „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė.
Ankstyvas investuotojas
Investavimas tarp jaunų žmonių tampa vis populiaresnis – pirmuosius žingsnius finansų rinkose daugelis žengia dar studijų metais ar pradėję pirmąjį darbą.
Vis dėlto R. Mylė atkreipia dėmesį, kad būtent čia gali slypėti ir rizika. Pradedantieji investuotojai neretai pasikliauja socialinių tinklų nuomonės formuotojų patarimais, siekia greito pelno arba renkasi rizikingas investicijas iki galo nesuprasdami, kaip jos veikia. Tokie sprendimai gali lemti ne tik finansinius nuostolius, bet ir nusivylimą investavimu apskritai.
„Svarbiausia suprasti, kad investavimas nėra lenktynės, kuriose laimi greičiausias. Kur kas svarbiau nuoseklumas, aiškūs tikslai ir supratimas, kodėl investuojate. Prieš pradedant verta pasirūpinti finansine pagalve nenumatytiems atvejams, įvertinti savo rizikos toleranciją ir investuoti tik tas lėšas, kurių artimiausiu metu neprireiks kasdienėms reikmėms“, – akcentuoja R. Mylė.
About the Author
