Ar galime jaustis saugūs Baltijos jūros pakrantėse ir kokių sprendimų reikia regiono gynybai stiprinti? Spalio 12 d. 16 val. Klaipėdos universitetas (KU) kviečia į diskusiją „Užrakinta jūra? Nacionaliniai interesai ir bendros ES gynybos architektūra Baltijos vandenyse“, vyksiančią Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Baltojoje menėje. Diskusija pradeda visoje šalyje vykstančių viešų renginių programą, skirtą artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
„Ši diskusija kaip niekada svarbi, kadangi mums tenka gyventi neramiais laikais. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, universiteto ir valstybės institucijų dialogas leidžia ieškoti ir rasti šalies ir žemyno nacionaliniam saugumui pasitarnaujančių sprendimų. Tokie sprendimų projektai neabejotinai atsiras ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkėje“, – sako diskusijos moderatorius, KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros mokslo darbuotojas dr. Konstantinas Lotiuk.
Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO, Baltijos jūra viešojoje erdvėje vis dažniau vadinama „vidiniu Aljanso ežeru“. Tačiau ar toks apibūdinimas leidžia pagrįstai jaustis saugiems? Politikos, karybos ir tarptautinių santykių ekspertai aptars išliekančias grėsmes, nacionalinių interesų ir bendros gynybos derinimą bei Lietuvos ir Klaipėdos, kaip strateginio uostamiesčio, vaidmenį.
Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadovas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas pabrėžia jūros svarbą regiono gynybai.
„Baltijos jūra yra Lietuvos ir Baltijos valstybių jungtis su kitomis Europos šalimis ir svarbi erdvė sąjungininkų pastiprinimui, suteikiant mūsų gynybai operacinio gylio. Kuo geriau gebėsime ją kontroliuoti ir apsaugoti, tuo daugiau galimybių turėsime sustiprinti atgrasymą ir užtikrinti Baltijos šalių gynybą karo atveju“, – sako G. Bagdonas.
Renginyje bus kalbama ir apie šiuolaikinio karo jūroje pamokas bei jų reikšmę Lietuvos pasirengimui. Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Tadas Jablonskis atkreipia dėmesį į Ukrainos patirtį.
„Praktinė Ukrainos patirtis leidžia geriau įvertinti šiuolaikinio karo jūroje keliamus iššūkius ir į ją atsižvelgti stiprinant Lietuvos karinių jūrų pajėgų pasirengimą“, – pažymi T. Jablonskis.
Diskusijos temos apims ir hibridines grėsmes, GPS signalų trikdymą, povandeninių kabelių bei dujotiekių apsaugą, Rusijos „šešėlinio laivyno“ keliamus saugumo ir aplinkosaugos iššūkius. Greta karinių priemonių bus aptariami politiniai ir ekonominiai atsako būdai, tarp jų – sankcijos Rusijai.
„Kalbant apie sankcijas – turime pagaliau nustoti skelbti susirūpinimus ir vietoj to nedelsiant imtis taikyti maksimalų spaudimą Rusijai“, – sako Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų politikos departamento vyriausioji patarėja Rūta Bajarūnaitė.
Klaipėdai aktualus ir uosto veiklos atsparumas bei pasirengimas kibernetinėms grėsmėms. Šią saugumo pusę akcentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Veiklos atsparumo departamento direktorius Dainius Noreika.
„Šiame skaitmenizacijos amžiuje kibernetinės atakos ir grėsmės tampa vis aktualesnės, todėl turime būti pasirengę bet kokiems iššūkiams“, – teigia D. Noreika.
Spalio 12 d. 16 val. KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Baltojoje menėje laukiami visi, kuriems rūpi Baltijos regiono ateitis. Kviečiame išgirsti ekspertų argumentus, kelti klausimus ir įsitraukti į pokalbį apie mūsų saugumą.
„Universiteto atsakomybė – sudaryti erdvę, kurioje miesto ir regiono bendruomenė galėtų svarstyti Europos ateičiai reikšmingus klausimus. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, kviečiame klaipėdiečius įsitraukti – jų patirtis, klausimai ir idėjos turi būti šio bendro dialogo dalis“, – pažymi KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Susitikimas yra viešų renginių programos, skirtos pasirengti Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, dalis. Prasidėjęs LT27EU apšilimas kviečia ruoštis kartu: visoje šalyje akademinė bendruomenė, ekspertai ir regionų gyventojai susitinka aptarti Lietuvai svarbių Europos klausimų. Kaip ir ES Taryboje, šiuose susitikimuose keičiamasi argumentais, derinamos skirtingos nuomonės ir ieškoma bendro sutarimo.
Lietuvos augimą ir stiprėjimą Europos Sąjungoje lydinti patirtis padės imtis naujos atsakomybės: 2027 m. pirmąjį pusmetį šalis taps ES sprendimų moderatore – telks 27 valstybes nares, ieškos kompromisų ir padės siekti bendrų sprendimų. Pirmininkavimas taip pat suteiks galimybę Europai pristatyti Lietuvos istoriją, kultūrą ir tai, kuo šalis gyvena šiandien. Prie pasirengimo kviečiami prisidėti institucijų, savivaldos, kultūros, mokslo, verslo ir pilietinės visuomenės atstovai.
About the Author
