Spalio 8-9 dienomis finansų viceministras Januš Kizenevič Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) bei Euro grupės (EG) posėdžiuose, kuriuose bus siekiama bendro susitarimo dėl Rinkos integracijos ir priežiūros paketo (MISP), diskutuojama dėl bankų konkurencingumo stiprinimo ir energetikos rinkų poveikio euro zonos ekonomikai.
ECOFIN posėdyje bus siekiama politinio sutarimo dėl Rinkos integracijos ir priežiūros paketo. Valstybės narės iš esmės pritaria MISP siekiui mažinti kapitalo rinkų fragmentaciją, paprastinti tarpvalstybinę veiklą ir stiprinti priežiūros nuoseklumą ES lygmeniu. Lietuva laikosi pozicijos, kad MISP sėkmė priklausys nuo subalansuoto ir proporcingo požiūrio ir siekia, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) priežiūra būtų taikoma tik didžiausiems, sistemiškai reikšmingiausiems ir aiškų tarpvalstybinį poveikį turintiems rinkos dalyviams bei infrastruktūroms, naudojant objektyvius kriterijus, taikomus nuosekliai visoms valstybėms narėms.
ECOFIN posėdyje taip pat bus diskutuojama apie Europos Komisijos paskelbtą Komunikatą dėl bankų sektoriaus konkurencingumo ir bendrosios bankininkystės rinkos, kurio pagrindu pradedamas rengti išsamus teisinių pasiūlymų paketas. Šio paketo pateikimas ir derybos yra numatytos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
„Pritariame visapusiškam požiūriui į ES bankų sektoriaus konkurencingumo stiprinimą. Šiame kontekste reguliavimo supaprastinimą ir didesnį proporcingumą laikome vienu svarbiausių prioritetų, tačiau derybose dėl šio pasiūlymo kviesime šalis nares nepamiršti, kad supaprastinant bankų reguliavimą itin svarbu išlaikyti aukštą finansinio stabilumo bei indėlininkų ir vartotojų apsaugos lygį“, – prieš ECOFIN posėdį sakė viceministras J. Kizenevič.
Posėdžio metu taip pat bus diskutuojama dėl tolesnės paramos Ukrainai, aptariami Tarybos įgyvendinimo sprendimai dėl RRF, tvirtinamos išvados dėl klimato kaitos finansavimo, apibendrinamas 2026-ųjų metų semestras ir išmoktos pamokos.
Posėdžio metu planuojama patvirtinti atnaujintą Čekijos 2027–2030 m. vidutinės trukmės fiskalinį struktūrinį planą ir Čekijos bei Graikijos prašymus taikyti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą dėl padidėjusių gynybos ir energetinio saugumo išlaidų. Be to, planuojama aptarti pasirengimą spalio 15 d. vyksiančiam G20 šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimui bei TVF ir Pasaulio banko metiniams susitikimams.
Euro grupės posėdžio metu bus aptariama pažanga kuriant Taupymo ir investicijų (SIU) ir Kapitalo rinkų sąjungą (CMU), diskutuojama apie iššūkius ir galimybes didinant viešųjų finansų veiksmingumą ir efektyvumą bei kalbama apie energetikos rinkų poveikį euro zonos ekonomikai.
Anot viceministro, besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikis energijos kainoms dar kartą parodo, kad energetinė nepriklausomybė yra ne tik saugumo, bet ir ekonominio atsparumo klausimas. „Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, išorės sukrėtimų poveikis yra ypač juntamas, todėl turime toliau mažinti savo pažeidžiamumą – investuoti į vietinę atsinaujinančios energijos gamybą, elektros tinklus ir energetinį atsparumą. Kuo mažesnė mūsų priklausomybė nuo išorinių energijos šaltinių, tuo geriau galime apsaugoti ekonomiką ir gyventojus nuo geopolitinių sukrėtimų“, – akcentavo J. Kizenevič.
About the Author
