Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė
Šią savaitę minima Tarptautinė investuotojų savaitė šiemet Lietuvoje sutampa su ypatingu laikotarpiu – pirmą kartą turime galimybę stebėti, kaip gyventojai elgiasi su reikšminga pinigų suma, kurią dėl II pensijų pakopos pokyčių gali valdyti savarankiškai. Pensijų reforma tapo ne tik sistemos pokyčiu, bet ir savotišku gyventojų finansinių įpročių patikrinimu: kiek iš mūsų atsiimtus pinigus mato kaip šiandienos išteklius, o kiek – kaip kapitalą ateičiai?
Prieš atveriant pasitraukimo iš pensijų II pakopos langus, apklausos rodė nemažą susidomėjimą savarankišku investavimu. Dalis gyventojų, planavusių pasitraukti iš II pakopos, teigė atsiimtas lėšas investuosiantys patys. Todėl buvo galima tikėtis, kad į rinką ateis reikšmingas naujų investuotojų skaičius.
Šiandien jau turime pirmuosius duomenis. Iš pirmojo pasitraukimo lango atsiimtų lėšų savarankiškam investavimui ir kaupimui pensijai buvo nukreipta apie 3 proc. lėšų. Antrajame lange ši dalis artėja prie 5 procentų. Tuo pat metu daugiau nei 30 proc. pirmojo lango lėšų ir apie pusė antrojo lango lėšų vis dar yra gyventojų sąskaitose, o reikšminga jų dalis laikoma kaupiamuosiuose indėliuose. Tai nėra nei geras, nei blogas pasirinkimas savaime – pinigai gali būti skirti labai skirtingiems žmonių poreikiams. Tačiau šie skaičiai leidžia pamatyti, kiek daug skirtingų kelių gali pasirinkti žmogus, gavęs galimybę pats spręsti dėl savo pinigų.
Šiame kontekste ypač įdomu pažvelgti į bendrą investavimo tendenciją. Per metus, nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. rugsėjo, investuojančių SEB klientų skaičius išaugo beveik 26 procentais. Taip pat augo ir vidutinėi investicinio portfelio suma – 5,7 proc., nuo 25 tūkst. eurų iki 26,5 tūkst. eurų.
Tai svarbus etapas. Investavimo kultūra nesusiformuoja vien nuo to momento, kai žmogus pirmą kartą įsigyja investicinį produktą. Ji formuojasi tada, kai investavimas tampa reguliariu finansiniu įpročiu. Todėl šiandien turėtume rūpintis ne tik, kaip paskatinti žmogų pradėti investuoti, bet ir kaip padėti jam suprasti ilgalaikio investavimo principus bei išlaikyti pasirinktą kryptį.
Tam tikrą atsargumą rodo ir gyventojų laikomų santaupų dinamika. Per metus vidutinė suma kaupiamuosiuose indėliuose išaugo nuo 10,4 tūkst. eurų iki 11,9 tūkst. eurų, arba 14 proc., tiek pat procentų padidėjo ir vidutinė suma einamosiose sąskaitose. Likvidžios santaupos yra svarbi finansinio saugumo dalis, todėl jų nereikėtų supriešinti su investavimu. Tačiau pinigams, kurių neprireiks artimiausiu metu, galima kelti kitą užduotį – ilgainiui padėti kurti kapitalą.
Šių metų investavimo statistikoje matome ir ryškų pokytį pagal investuotojų lytį. Per metus investuojančių moterų skaičius išaugo trečdaliu (33 proc.), vyrų – 21 procentu. Ypač išsiskiria 18–25 metų amžiaus grupė – joje moterys sudarė net 56 proc. naujų investuotojų. Tai rodo, kad investavimo įprotis pamažu pasiekia vis platesnę visuomenės dalį.
Todėl pensijų reformos kontekste man atrodo svarbu kalbėti ne apie vieną „teisingą“ elgesį su atsiimtais pinigais. Vieniems tai gali būti finansinis rezervas, kitiems – didesnis pirkinys, tretiems – investicijos. Svarbiausia, kad sprendimas būtų sąmoningas ir atitiktų žmogaus finansinę situaciją bei ilgalaikius tikslus. Jei dalies pinigų neprireiks šiandien, verta apsvarstyti ir jų įdarbinimą ilgesniam laikotarpiui.
Būtent čia prieiname prie pagrindinės šių metų Tarptautinės investuotojų savaitės minties. Investavimas nėra vien gebėjimas pasirinkti akciją ar fondą. Tai gebėjimas dalį šiandien turimų išteklių skirti rytdienai ir pakankamai ilgai laikytis pasirinktos strategijos. Ilgalaikėje perspektyvoje rezultatą lemia ne vien investuojama suma, bet ir laikas rinkoje, reguliarumas bei sudėtinių palūkanų efektas.
Pensijų reforma suteikė gyventojams daugiau pasirinkimų, tačiau pats pasirinkimas dar nėra finansinis rezultatas. Kiekvienas žmogus turi savo tikslus ir aplinkybes, todėl nėra vieno atsakymo, ką reikėtų daryti su atsiimtais pinigais. Tačiau jei dalis jų skirta ilgalaikei ateičiai, investavimas gali tapti būdu ne tik išsaugoti kapitalą, bet ir suteikti jam galimybę augti.
Šiemet investuotojų Lietuvoje daugėja, o naujų investuotojų geografija ir demografija plečiasi. Kitas žingsnis – kad investavimas vis didesnei visuomenės daliai taptų ne vien vienkartiniu sprendimu, bet ilgalaikiu finansiniu įpročiu. Būtent tada pinigų valdymas šiandien pradeda kurti didesnę pasirinkimo laisvę rytoj.
About the Author
