Žmogui stiklas yra įprasta ir lengvai pastebima kliūtis. Paukščiui jis gali būti beveik nematomas – skaidrus paviršius atrodo tarsi atvira erdvė, o jame atsispindintys medžiai, krūmai ar dangus gali sudaryti įspūdį, kad tai saugi skrydžio kryptis. Stikliniai pastatų paviršiai – viena iš didžiausių žmogaus sukeltų grėsmių paukščiams.
Siekdamas prisidėti prie šios problemos sprendimo ir ieškodamas kuo efektyvesnių praktinių paukščių apsaugos sprendimų, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus Lietuvos zoologijos sode esančius stiklinius paviršius atnaujino – ankstesnes plėveles pakeitė naujomis, paukščiams matomomis, ultravioletinius (UV) spindulius atspindinčiomis plėvelėmis. Žmogaus akiai jos praktiškai nepastebimos, tačiau paukščiams padeda geriau atpažinti stiklo paviršių kaip kliūtį ir išvengti susidūrimo.
Lietuvos zoologijos sodas prie iniciatyvos prisijungė siekdamas savo teritorijoje mažinti užklystantiems laukiniams paukščiams kylančias rizikas. Zoologijos sodegausu stiklinių aptvarų ir kitų skaidrių paviršių, o aplinkojeesanti augmenija traukia laukinius paukščius. Kai kurios sparnuočių rūšys jojegali susisukti lizdus, įsikurti brandžių medžių uoksuoseir auginti jauniklius.
„Šiuolaikinio zoologijos sodo atsakomybė neapsiriboja vien jame gyvenančių gyvūnų gerove ir rūšių išsaugojimu. Mums taip pat svarbi laukinė gyvūnija, su kuria dalijamės šia teritorija. Todėl vertiname ir mažiname rizikas, kurias jai gali kelti mūsų infrastruktūra. Stiklo ženklinimas – konkretus pavyzdys, kaip paprastas sprendimas gali prisidėti prie paukščių apsaugos. Džiaugiamės galėdami prisijungti prie šios iniciatyvos. UV spindulius atspindinčios plėvelės leidžia suderinti paukščių apsaugą ir lankytojų poreikius – paukščiams jos padeda atpažinti stiklą kaip kliūtį, o žmogaus akiai yra praktiškai nepastebimos, todėl netrukdo stebėti gyvūnų “, – teigia Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas Lauras Stacevičius.
Pavojus slypi ne tik dangoraižiuose
Vyrauja įsitikinimas, kad didžiausią grėsmę paukščiams kelia aukšti stikliniai dangoraižiai. Vis dėlto daug susidūrimų įvyksta kur kas arčiau žemės – prie nedidelių ir vidutinio aukščio pastatų, gyvenamųjų namų bei kitų stiklo konstrukcijų.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjo, ornitologo Sauliaus Rumbučio teigimu, didelė dalis susidūrimų įvyksta mažesniame nei 30 metrų aukštyje – prie nedidelių ir vidutinio aukščio pastatų bei gyvenamųjų namų, kurių aplinkoje gausu augmenijos.
„Pavojingi gali būti ir dideli vitrininiai ar kampiniai langai, stikliniai koridoriai, balkonų atitvarai, stotelės bei kitos skaidrios konstrukcijos“, – teigia Saulius Rumbutis.
Ypač rizikingi stikliniai paviršiai, esantys šalia augmenijos, vandens telkinių ar kitų paukščiams patrauklių vietų. Susidūrimų pavojus aktualus ne tik migracijos metu – jie gali įvykti įvairiais metų laikais, todėl paukščių apsaugai svarbios ilgalaikės prevencinės priemonės.
Kaip galime padėti paukščiams?
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ragina gyventojus ir įstaigas pažvelgti į savo aplinkoje esančius stiklinius paviršius ne tik žmogaus, bet ir paukščio akimis.
Pastebėjus, kad paukščiai dažnai atsitrenkia į langą ar kitą stiklinę konstrukciją, reikėtų imtis priemonių, kurios padėtų jiems atpažinti stiklą kaip kliūtį. Galimi sprendimai:
- pažymėkite stiklą iš išorės, naudodami specialias plėveles, lipdukus, punktyrines linijas ar kitą aiškiai matomą ženklinimą;
- rinkitės tankų ženklinimo raštą, palikdami ne didesnius nei 5×5 cm tarpus,užuotklijavę pavienius nedidelius lipdukus. Taip paukščiai nebandys praskristi pro nepažymėtus stiklo plotus.
- naudokite tinklelius nuo vabzdžių – pritvirtinti ant langų, jie ne tik sumažina atspindžius, bet ir gali sušvelninti paukščio smūgį;
- naudokite paukščių apsaugai skirtas, UV spindulius atspindinčias plėveles;
- ypatingą dėmesį skirkite dideliems, aplinką atspindintiems langams, stiklinėms terasoms, balkonų atitvarams, stogeliams ir pertvaroms.
- stebėkite ir vertinkite rezultatą – įrengę apsaugos priemones, sekite, ar susidūrimų sumažėjo, taip įsitikindami pasirinkto sprendimo veiksmingumu.
Viena paprastesnių priemonių gali būti naudojami ir ant išorinės stiklo pusės klijuojami aiškiai matomi ženklai, tarp jų – plėšriųjų paukščių siluetai. Vis dėlto svarbiausia ne pats silueto pavidalas, o tai, kad stiklo paviršius būtų pakankamai aiškiai ir tankiai pažymėtas, jog paukštis galėtų jį atpažinti kaip kliūtį.
Radus į stiklą atsitrenkusį paukštį, pirmiausia reikėtų kreiptis į specialistus – skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112 arba LSMU Laukinių gyvūnų globos centro konsultaciniu telefonu (0 605) 72837. Specialistui rekomendavus, paukštį galima atsargiai, naudojant pirštines ar audeklą, įdėti į kartoninę dėžutę ir laikyti ją ramioje, saugioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių bei lietaus. Paukščiui gali prireikti kelių valandų ramybės ir poilsio. Svarbu jo nebandyti girdyti.
„Stiklinis paukštelis“ – kvietimas pažvelgti paukščio akimis
Lietuvos zoologijos sode įgyvendinta priemonė yra Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos inicijuoto socialinio projekto „Stiklinis paukštelis“ dalis.
Projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į dažnai nematomą paukščių susidūrimų su stiklu problemą ir parodyti, kad jos prevencija gali prasidėti nuo paprasto, konkretaus veiksmo – tinkamai pažymėto stiklo.
Daugiau informacijos apie paukščių žūčių prevenciją ir socialinį projektą „Stiklinis paukštelis“ – stiklinispaukstelis.lt.
About the Author
