Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas vizitą Romoje, susitiko su Italijos Ministre Pirmininke Giorgia Meloni. Susitikime aptartas artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, ES plėtra, 2028–2034 m. ES daugiametė finansinė programa, Lietuvos ir Italijos politinis bei ekonominis bendradarbiavimas, Europos saugumas ir gynyba bei parama Ukrainai.
Prezidentas pabrėžė, kad Italija yra svarbi Lietuvos partnerė bei sąjungininkė Europos Sąjungoje ir NATO. Šalies vadovo teigimu, Lietuvą ir Italiją sieja glaudus politinis dialogas, o dvišaliuose ekonominiuose santykiuose esama potencialo toliau plėsti prekybą, investicijas ir bendradarbiavimą strateginėse srityse.
Prezidentas Italijos Ministrei Pirmininkei pristatė Lietuvos pasirengimą 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva pirmininkavimo metu sieks stiprinti Europos vienybę, saugumą ir atsparumą, užtikrinti visapusišką paramą Ukrainai, išlaikyti ES plėtros pagreitį ir stiprinti Europos konkurencingumą.
„Lietuvos pirmininkavimo tikslas – stipresnė, saugesnė ir konkurencingesnė Europa. Sieksime veikti kaip sąžininga ir nešališka tarpininkė, telkdami valstybes nares bendriems sprendimams“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad pirmininkavimo prioritetus lems šiandieninė Europos geopolitinė realybė – Rusijos karas prieš Ukrainą, augančios hibridinės grėsmės, regioninis nestabilumas ir Europos konkurencingumo iššūkiai.
Kalbėdamas apie ES plėtrą, Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva pirmininkavimo metu sieks išlaikyti patikimą, nuopelnais grindžiamą plėtros procesą ir jo pagreitį, ypatingą dėmesį skirdama Ukrainos ir Moldovos europinei integracijai bei Vakarų Balkanų šalių narystės perspektyvai.
„Europos Sąjungos plėtra yra investicija į mūsų žemyno saugumą ir stabilumą. Turime užtikrinti, kad Ukraina ir Moldova galėtų sparčiai judėti pirmyn savo europiniame kelyje“, – sakė Prezidentas.
Aptariant 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą, Prezidentas pabrėžė, jog būtina išlaikyti pakankamą finansavimą sanglaudai ir bendrajai žemės ūkio politikai, kartu užtikrinant investicijas į Europos saugumą, gynybą, karinį mobilumą ir strateginę infrastruktūrą.
Prezidento teigimu, būsima ES finansinė programa turi atliepti augančius Europos saugumo ir konkurencingumo poreikius, kartu užtikrinant sąlygas tolesnei valstybių narių ir regionų konvergencijai.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Italijos dvišalius santykius, Prezidentas pabrėžė galimybes toliau stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, skatinti abiejų šalių verslo ryšius ir išnaudoti potencialą strateginiuose sektoriuose.
Šalies vadovas išskyrė energetiką, gynybos pramonę ir aukštąsias technologijas kaip sritis, kuriose Lietuva ir Italija turi galimybių plėsti praktinį bendradarbiavimą.
Kalbėdamas apie Europos saugumą, Prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti NATO rytinio flango gynybą ir užtikrinti, kad Aljanso gynybos planai būtų paremti realiais pajėgumais. Šalies vadovas padėkojo Italijai už jos indėlį į Lietuvos ir regiono saugumą, ypač dalyvavimą NATO oro gynybos misijoje Baltijos šalyse.
„Turime toliau stiprinti NATO rytinį flangą, didinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti, kad sąjungininkų įsipareigojimai būtų paremti konkrečiais pajėgumais. Italijos indėlis į mūsų regiono saugumą yra svarbus šio bendro įsipareigojimo pavyzdys“, – teigė Prezidentas.
Aptardamas Rusijos karą prieš Ukrainą, Prezidentas akcentavo, kad Ukrainos gebėjimas apsiginti yra esminė Europos saugumo sąlyga. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos parama Ukrainai turi išlikti ilgalaikė ir apimti ne tik karinę, bet ir finansinę bei energetinę pagalbą.
„Turime toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą, karinį ir ekonominį atsparumą bei didinti spaudimą Rusijai. Tik stipri Ukraina gali siekti teisingos ir ilgalaikės taikos“, – sakė šalies vadovas.
About the Author
