Skaitome, klausome, žymimės, tačiau kiek iš to iš tiesų išmokstame? Technologijoms ir dirbtiniam intelektui vis sparčiau keičiant darbo kasdienybę, gebėjimas įsisavinti naujas žinias ir jas pritaikyti tampa viena svarbiausių kompetencijų. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė pabrėžia, kad mokėti mokytis nėra įgimtas talentas – šį gebėjimą galima lavinti. Vis dėlto svarbios ne tik paties žmogaus pastangos, bet ir aplinka, kurią mokymuisi kuria darbdavys.
Darbo aplinkoje mokytis tenka beveik nuolat. Keičiasi naudojamos sistemos, atsiranda naujų technologijų, o dirbtinio intelekto (DI) įrankiai per trumpą laiką tapo daugelio profesijų kasdienybės dalimi. Vis dėlto didesnis informacijos kiekis savaime nereiškia, kad daugiau išmokstame.
Neuromokslininkė ir miego ekspertė dr. L. Bojarskaitė sako, kad pirmiausia verta atsisakyti įsitikinimo, jog vieni žmonės tiesiog moka mokytis, o kiti – ne. Žmogaus smegenys išlieka plastiškos, todėl šį gebėjimą galima treniruoti.
„Mokymasis nėra talentas, su kuriuo gimstame arba ne. Tai lavinamas įgūdis. Šiandien technologijos ir dirbtinis intelektas verčia mus nuolat prisitaikyti ir mokytis naujų dalykų. Nors tai gali kelti papildomos įtampos, mūsų smegenims nuolatinis mokymasis yra naudingas – jis palaiko jas aktyvias“, – sako L. Bojarskaitė.
„Acme grupės“ Žmonių ir komunikacijos skyriaus vadovė Agnė Jankauskė pastebi, kad nuolatinis mokymasis organizacijoje vis rečiau apsiriboja formaliais kursais ar mokymais. Keičiantis technologijoms ir darbo įrankiams, svarbu kurti aplinką, kurioje darbuotojai patys domėtųsi naujovėmis, jas išbandytų ir dalytųsi atradimais su kolegomis.
„Siekiame kurti aplinką, kurioje mokytis būtų ne tik galima, bet ir natūralu – suteikiame tam įvairių galimybių, kuriame skirtingus mokymosi ir dalijimosi žiniomis formatus. Kartu matome, kad mūsų žmonėms smalsumas būdingas natūraliai: jie domisi naujovėmis, ieško būdų tobulinti savo darbą, o atradimais noriai dalijasi su kolegomis. Taip darbdavio suteikiamos galimybės susitinka su pačių žmonių noru augti ir mokytis vieniems iš kitų“, – sako A. Jankauskė.
Vien perskaityti neužtenka
Pasak L. Bojarskaitės, viena dažniausių mokymosi klaidų – naują informaciją daug kartų perskaityti tikintis, kad ji savaime įsimins. Kur kas veiksmingiau mėginti ją atkurti pačiam: perskaičius tekstą jį užversti ir savais žodžiais paaiškinti, ką sužinojome, užduoti sau klausimų arba išmoktą dalyką papasakoti kitam žmogui.
„Kai bandome prisiminti ką tik išmoktą informaciją, paaiškinti ją sau ar kitam žmogui, turime įdėti pastangų. Būtent tai ir padeda mokytis. Jei procesas šiek tiek nepatogus ir reikia pagalvoti, tai dažnai yra ženklas, kad smegenyse iš tiesų vyksta darbas“, – aiškina neuromokslininkė.
Svarbu ir tai, kaip mokomės. Užuot bandžius viską įsisavinti per vieną ilgą sesiją, prie naujos informacijos veiksmingiau sugrįžti kelis kartus. Lengviau įsimename ir tai, kas mums aktualu, todėl mokantis verta sau atsakyti, kam šių žinių reikia ir kur jas galėsime pritaikyti.
Trys būdai mokytis: iš ekspertų, kolegų ir eksperimentuojant
„Acme grupėje“ šiuos principus siekiama pritaikyti praktiškai, o mokymosi galimybės kuriamos keliomis kryptimis. Viena jų – mokymasis iš ekspertų. Kas ketvirtį vykstančiuose „Community Hours“ susitikimuose žiniomis ir patirtimi dalijasi skirtingų sričių specialistai. Vykusių mokymų medžiaga ir įrašai kaupiami vienoje vietoje, todėl darbuotojai prie jų gali grįžti ir vėliau, kai konkrečių žinių prireikia darbe.
Kita kryptis – mokymasis vieniems iš kitų. „Acmership“ mentorystės programoje kolegos mokosi iš patyrusių skirtingų sričių ekspertų, dirbančių tiek grupėje, tiek kitose Lietuvos organizacijose. Vadovų kompetencijoms stiprinti veikia ir tęstinė Vadovų akademija, apimanti temas nuo lyderystės ir projektų valdymo iki technologijų bei dirbtinio intelekto.
Trečiąją kryptį – mokymąsi eksperimentuojant – šiandien ypač ryškiai atspindi dirbtinis intelektas. Darbuotojams rengiami mokymai apie DI pagrindus ir jo pritaikymą skirtingose veiklos srityse, kartu kolegos skatinami saugiai eksperimentuoti ir naujus įrankius išbandyti kasdieniame darbe.
„Intranete darbuotojams prieinama DI asistentų ir užklausų biblioteka, kuri nuolat pildoma naujais pavyzdžiais ir sprendimais. Pagal darbuotojų funkcijas ir poreikius suteikiame reikalingų DI įrankių licencijas, kad kolegos galėtų saugiai juos išbandyti ir pritaikyti savo veikloje“, – pasakoja A. Jankauskė.
Mokymasis tęsiasi ir užvėrus kompiuterį
Efektyvus mokymasis nesibaigia gavus naują informaciją. L. Bojarskaitė išskiria tris pagrindinius jo etapus: naujos informacijos įsisavinimą, jos įtvirtinimą ir vėlesnį atkūrimą. Įtvirtinant tai, ką išmokome dieną, itin svarbus vaidmuo tenka miegui.
„Miegas nėra pertrauka nuo mokymosi – tai viena esminių jo dalių. Dieną priimame naują informaciją, o miegant ji įtvirtinama ir perkeliama į ilgalaikę atmintį. Todėl miegas padeda ne tik išsaugoti tai, ką jau išmokome, bet ir paruošia smegenis priimti naują informaciją“, – pažymi ji.
Ne mažiau svarbu mokantis gebėti sutelkti dėmesį. Pasak neuromokslininkės, kai vienu metu atliekame kelias dėmesio reikalaujančias užduotis, smegenys iš tiesų nuolat persijungia tarp jų, tam eikvodamos laiką ir energiją. Todėl mokantis ar dirbant efektyviau susitelkti į vieną užduotį.
A. Jankauskės teigimu, darbdavio vaidmuo šiame procese – ne tik pasiūlyti mokymų, bet ir sudaryti sąlygas įgytas žinias išbandyti, jomis dalytis ir prie jų grįžti.
„Mums svarbu, kad mokymasis nesibaigtų kartu su mokymais. Norime, kad žmonės turėtų galimybių naujas žinias pritaikyti savo darbe, eksperimentuoti, dalytis tuo, kas pasiteisino, ir augti. Kai tam sukuriamos sąlygos, o žmonės patys išlieka smalsūs ir nori tobulėti, organizacija auga“, – sako ji.
About the Author
