Ruduo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pirmakursiams suteikia ne tik naujų patirčių, bet ir prasmingų įvertinimų. Prestižine Artes liberales stipendija šiais metais apdovanota iš Kazlų Rūdos atvykusi Austėja Venčkauskaitė. Mergina įvertinta už išskirtinį indėlį į jaunosios kartos ugdymą ir aktyvias savanorystes.
Savanorystė prasidėjo darželyje
„Mokydamasi progimnazijoje ir bandydama save atrasti, maniau, kad jauno žmogaus talentai ir gebėjimai atsiskleidžia per piešimą, dainavimą, sportinius pasiekimus ar panašias veiklas. Tačiau nė vienas iš šių dalykų man nesisekė ir neteikė džiaugsmo. Vis dėlto jau tuo metu dariau tai, kas man teikė prasmę – savanoriavau vaikų darželiuose ir stovyklose, padėjau vyresnio amžiaus žmonėms, nuolat ieškojau galimybių padėti kitiems. Kai tapau gimnaziste, atėjo suvokimas, kad mano pašaukimas yra teikti laimę kitiems žmonėms, o ypač vaikams“, – pasakojo Austėja.
Neatsitiktinai mergina ir pasirinko studijas – VDU ji studijuoja Ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką ir planuoja pasirinkti mokytis Specialiosios pedagogikos specializaciją. Pasirinkti šią specialybę paskatino ne tik asmeninis pašaukimas, bet ir artimas šeimos pavyzdys – Austėjos mama taip yra specialioji pedagogė. Tad pirmoji merginos savanorystė ir buvo vaikų darželyje, prie kurio kolektyvo prisijungti pasiūlė ten dirbanti mama. Austėja su vaikais žaisdavo, piešdavo, padėdavo mokytojoms.
„Nuo mokyklos laikų mane labai traukė pedagogika, bet kartu traukė ir visos kitos sritys, atrodo, visur norėjau būti. Tačiau palaipsniui bandai save atrast, išbandai įvairias savanorystes, veiklas, ir kažkaip atrandi. Po darbo darželyje supratau, kad tai yra mano sritis ir ši veikla teikia daugiausia prasmės“, – teigė pirmakursė.
Skautiška veikla ir meilė gamtai
Kad galėtų prisidėti prie vaikų ugdymo ir organizuoti jiems veiklas, Austėja prisijungė prie Lietuvos skautų organizacijos.
„Trejus metus iš eilės organizavau vasaros ir kitas stovyklas, žygius, kūriau ir įgyvendinau programą, kuri ugdė vaikų patriotizmą, empatiją, savarankiškumą. Visiškai buvau atsidavusi šiam tikslui ir, negailėdama laiko bei pastangų, su bendraminčių pagalba suorganizuodavome per metus apie aštuonias stovyklas“, – persikrausčiusi į kitą miestą mergina ryšių su skautija nenutraukė – toliau tęsia veiklą savo krašte ir prisijungė prie Kauno skautų. Savaitgalį po šio pokalbio kaip tik planavo važiuoti į stovyklą Višakio Rūdoje.
Paklausta, ką paprastai po sunkios dienos renkasi – vakarą prie ekrano ar prie laužo, Austėja negalvodama pasirinko stovyklavimą gamtoje. Anot jos, laisvų savaitgalių per mėnesį būna vos vienas kitas, o likusius praleidžia stovyklose su vaikais.
Dar mokydamasi mokykloje aktyvi mergina Kazlų Rūdoje įkūrė jaunimo grupelę „Atrask save“, kurią vesdavo pati be jokio savivaldybės ar organizacijų finansavimo. O prieš porą metų vadovavo Marijampolėje įgyvendintam projektui „Tapk skautu“, padėjusiam maždaug trisdešimčiai vaikų prasmingai praleisti laiką, atsitraukti nuo išmaniųjų ekranų, ugdyti pilietiškumą bei tvarumo supratimą.
Taip pat turėjo savo laidą „Smalsučių pasaulis“ Marijampolės televizijoje. „Laisvalaikiu man visada patikdavo filmuoti ir montuoti vaizdo įrašus, mokykloje ruošdavau įvairius pristatymus, už kuriuos dažnai sulaukdavau iš mokytojų ir draugų pagyrimų. Todėl nusprendžiau, kad šį savo gebėjimą galiu panaudoti prasmingai ir naudingai. Susisiekus su Marijampolės televizija, pasiūliau jiems kurti laidą vaikams, kadangi jie nerodė savo programoje jokios panašios laidos. Pakviesta į pokalbį, juos sužavėjau šia idėja ir pasirašiau savanorystės sutartį“, – nors iš pradžių vesti laidą buvo labai baisu, ilgainiui Austėja įsivažiavo. Pasak jos, „Smalsučių pasaulis“ sulaukė didelio moksleivių bei mokytojų palaikymo ir vėliau buvo net rodomos per pamokas mokyklose.
VDU sužavėjo dar mokykloje
Su VDU mergina susipažino dar būdama moksleive – dalyvavo Moksleivių universitete, kur kartu su VDU studentais mokėsi dalyko „Lietuvių tradicijos ir jų kaita“, o pati patirtis paliko didelį įspūdį. „Man labai patiko. Apskritai mane sužavėjo šitas universitetas, tad paskui nebebuvo abejonių, kad čia noriu studijuoti“, – sakė Austėja.
Pasak jos, Artes liberales stipendija labai pradžiugino ir nustebino: „Man ši stipendija yra ne tik finansinė parama, bet ir mano iki šiol įdėto darbo bei pastangų įvertinimas. Šis įvertinimas mane dar labiau įkvėpė tobulėti, siekti naujų tikslų ir toliau savo žinias bei gebėjimus skirti jaunimo ir vaikų ugdymui.“
Nors planų tiek universitete, tiek laisvalaikiu – begalė, pirmakursė dar dėliojasi prioritetus. Vis dėlto, per pirmąjį mėnesį Kaune ji jau ne tik prisijungė prie skautų, bet ir pradėjo savanorystę vaikų dienos centre. Pabaigusi studijas Austėja norėtų dirbti mokykloje, tačiau mato save ir darželyje, ir kitose srityse. Viena iš jų – tikybos mokytoja. Tam mergina planuoja pasiimti gretutines Religijos pedagogikos studijas.
Žaliakalnyje apsigyvenusi studentė jau spėjo ir susirasti naujų draugų Kaune. „Turiu nuostabias kursiokes, su kuriomis nuo pačių pirmų įvadinės savaitės paskaitų susipažinome ir labai šiltai viena kitą priėmėme. Labai dėl to džiaugiuosi“, – pasakojo Austėja.
About the Author
