Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Civilinio kodekso pakeitimui, kuriuo būtų atsisakyta vieno svarbiausių saugiklių disponuojant bendru sutuoktinių turtu – reikalavimo, jog sandorius, susijusius su sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių perleidimu ar suvaržymu, sudarytų abu sutuoktiniai arba vienas iš jų, turintis kito sutuoktinio įgaliojimą. Tai gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių pažeidžiamai šeimos pusei.
Lietuvos notarų rūmai rugsėjo 30 d. vykusiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje įspėjo, kad siekis palengvinti investavimą neturėtų atverti kelio be kito sutuoktinio žinios disponuoti šeimos verslu ir kitu didelės vertės turtu. Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis siūlė pirmiausia apsaugoti uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, kurios gali sudaryti esminę šeimos turto dalį. Tačiau komitetas šiam argumentui nepritarė ir pasirinko platesnį reguliavimo liberalizavimą.
„Yra labai didelis skirtumas tarp kasdienio investavimo finansų rinkose ir situacijos, kai vieno sutuoktinio vardu registruotas visas šeimos verslas. Supaprastindami pirmąjį neturėtume sudaryti galimybės vienam sutuoktiniui be kito žinios perleisti ar įkeisti visą santuokoje sukurtos uždarosios akcinės bendrovės akcijų paketą. Tačiau būtent tokia rizika atsiranda pasirinkus dabartinį Civilinio kodekso 3.92 straipsnio pakeitimo variantą“, – sako M. Stračkaitis.
Pagal dabartinį galiojantį teisinį reguliavimą bendrosios jungtinės nuosavybės apsauga grindžiama taisykle, kad abu sutuoktiniai turi lygias teises dalyvauti sprendžiant dėl šeimos turto disponavimo. Šis mechanizmas atlieka esminę apsauginę funkciją, užtikrinančią, kad sprendimai dėl turto būtų priimami abiejų sutuoktinių valia ir jiems žinant, o sandoriams, turintiems didžiausią įtaką šeimos finansams, t. y. nekilnojamojo turto, vertybinių popierių perleidimo, numatyti papildomi saugikliai. Atsisakius šių saugiklių, pasekmės gali išryškėti jau po sandorio sudarymo. Silpnesniajai šeimos pusei savo interesus gali tekti ginti teisme, kai akcijos ar kitas reikšmingas turtas bus perleistas arba įkeistas.
„Teismas neturėtų tapti priemone taisyti tai, ko buvo galima išvengti paprastu prevenciniu saugikliu. Ypač skaudžios tokio reguliavimo pasekmės gali būti skyrybų ar šeimos konflikto atvejais. Tokiose situacijose silpnesnė pusė dažnai neturi nei pakankamai informacijos, nei finansinių galimybių ilgai bylinėtis dėl jau perleisto turto“, – pabrėžia Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.
Lietuvos notarų rūmai neprieštarauja siekiui mažinti administracinę naštą investuotojams. Tačiau investavimo supaprastinimas neturėtų būti tapatinamas su galimybe be sutuoktinio žinios disponuoti šeimos verslo akcijomis. Todėl Lietuvos notarų rūmai ragina Seimą, svarstant projektą, išsaugoti apsaugą bent uždarųjų akcinių bendrovių akcijoms ir neleisti, kad patogesnio investavimo tikslas būtų pasiektas šeimos turto bei silpnesniojo sutuoktinio interesų sąskaita.
Civilinio kodekso 3.92 straipsnio pakeitimo projektą Seimo plenariniame posėdyje numatyta svarstyti spalio 6 dieną.
About the Author
