2026 m. spalio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Klaipėdos universiteto kuriamos žinios, uosto plėtra ir regiono žmonių kompetencijos turi tapti stipresnės Lietuvos jūrinės valstybės pagrindu. Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame posėdyje Seimo Ateities komitetas dėmesį sutelkė į tai, kaip mokslo, verslo ir valstybės bendradarbiavimas gali kurti daugiau galimybių žmonėms, stiprinti regioną ir didinti visos šalies konkurencingumą.
„Klaipėdos ateitis negali būti matuojama vien perkrautomis tonomis ar pavieniais investiciniais projektais. Mums svarbu, ar uosto infrastruktūra, universitetas, mokslas, energetika ir technologijos veikia kaip viena regiono specializacijos sistema, kuri kuria Lietuvoje aukštą pridėtinę vertę ir padeda išlaikyti talentus. Klaipėda turi visas prielaidas tapti vienu stipriausių Baltijos jūros regiono jūrinės ekonomikos ir inovacijų centrų, tačiau tam reikia nuoseklaus valstybės, mokslo, verslo ir savivaldos veikimo“, – kalbėjo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.
Klaipėdos universitete rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir universiteto bendruomenė parlamentarams pristatė universiteto veiklą, mokslinį potencialą ir plėtros kryptis. Diskusijoje akcentuotas universiteto vaidmuo kuriant regiono ateitį – rengiant specialistus, plėtojant mokslinius tyrimus ir ieškant sprendimų, reikalingų jūrinei pramonei, energetikai bei technologijų pažangai.
Komiteto požiūriu, jaunam žmogui turi būti sudarytos galimybės Klaipėdoje įgyti kokybišką išsilavinimą, rasti kvalifikaciją atitinkantį darbą ir kurti savo ateitį. Tam būtinas glaudesnis studijų, mokslo ir verslo ryšys, atveriantis daugiau praktikos, mokslinės veiklos ir profesinio augimo galimybių. Seimo nariams taip pat pristatyta Klaipėdos universiteto ligoninė ir jos reikšmė regiono sveikatos, mokslo bei studijų sistemai.
Apsilankę „STEAM Klaipėda“ centre parlamentarai aptarė, kaip ugdyti jaunimo domėjimąsi mokslu ir technologijomis, stiprinti mokytojų kompetencijas ir rengti mokinius besikeičiančiai darbo bei gyvenimo aplinkai. Švietimas šioje diskusijoje vertintas kaip ilgalaikė investicija į regiono gebėjimą kurti, pritraukti ir taikyti naujas žinias.
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas komiteto nariams pristatė uosto veiklą, strateginius plėtros projektus ir geopolitinės aplinkos keliamus iššūkius. Aptartos infrastruktūros, jūrinės energetikos ir skaitmeninės transformacijos kryptys bei jų reikšmė Lietuvos ekonomikai.
Komiteto dėmesio centre – platesnė uosto plėtros nauda valstybei ir visuomenei: kokias galimybes investicijos atveria Lietuvos įmonėms, kokių specialistų reikės ateityje ir kaip prie naujų technologijų kūrimo bei diegimo gali prisidėti universitetas. Pabrėžta, kad infrastruktūros plėtrą svarbu susieti su specialistų rengimu, moksliniais tyrimais ir vietos verslo gebėjimais dalyvauti įgyvendinant ambicingus projektus.
Diskusijoje taip pat aptartas uosto fizinis ir kibernetinis saugumas bei jo vaidmuo užtikrinant Lietuvos ir sąjungininkų karinį mobilumą. Šie klausimai atskleidė uosto reikšmę tiek šalies ūkiui, tiek valstybės atsparumui. Su uosto veikla parlamentarai susipažino ir plaukdami laivu po uostą.
Ateities komiteto požiūriu, Klaipėdos potencialui atskleisti reikia nuoseklios valstybės politikos, siejančios aukštąjį mokslą, inovacijas, pramonę, energetiką, regionų plėtrą ir žmogiškųjų išteklių kompetencijas. Universiteto, uosto, verslo ir savivaldos bendradarbiavimas turi padėti siekti visuomenei apčiuopiamų rezultatų – geresnių profesinių perspektyvų, aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir patrauklesnių sąlygų gyventi bei dirbti regione.
Posėdyje aptartus klausimus komitetas numato tęsti parlamentinės kontrolės ir ilgalaikės valstybės raidos darbotvarkėje, siekdamas, kad Klaipėdos mokslo ir ekonominis potencialas būtų nuosekliai įtraukiamas į Lietuvos ateities sprendimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad uosto plėtra būtų derinama su regiono kompetencijų, inovacinio potencialo ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimu.
About the Author
