Nors beveik pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad rinktųsi ekologiškus produktus, jei jų kaina būtų panaši į įprastinių, bent kartą per savaitę juos perka vos 12 proc. vartotojų. Viena pagrindinių kliūčių – kaina. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad jos skirtumas pradeda formuotis dar ūkyje, o papildomi ekologinės gamybos reikalavimai lydi produktą iki pat parduotuvės lentynos.
Apie tai, kas slypi už ekologiškų pieno produktų kainos, ką iš tiesų garantuoja ekologinis ženklas ir kas lemia vartotojų pasirinkimą, Vilniuje vykusiame edukaciniame renginyje diskutavo mitybos, ekologinės gamybos, sertifikavimo, pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos ekspertai.
„Lietuvoje turime ekologiškų pieno produktų pasiūlą ir juos gaminantį sektorių, tačiau svarbu didinti šių produktų žinomumą ir aiškiai paaiškinti, kas slypi už jų gamybos. Daugiau informacijos apie produkto kilmę ir gamybos ypatumus padeda pirkėjui geriau suprasti, kuo toks produktas skiriasi nuo įprasto, ir priimti informacija pagrįstą sprendimą“, – sako Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.
„Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė renginyje pabrėžė, kad vartotojas pats negali patikrinti viso produkto gamybos proceso, todėl šią funkciją atlieka sertifikavimo ir kontrolės sistema. Ji apima visą produkto kelią, o atsekamumas leidžia jį sekti atgal iki kilmės.
„Ekologinis produktas nėra tik pažadas – tai pažadas, kuris buvo patikrintas. Būtent todėl sertifikavimo sistema yra svarbi ne tik gamintojui, bet pirmiausia vartotojui, kuris turi turėti pagrindą pasitikėti tuo, ką renkasi“, – sakė V. Andrulė.
Didesnė kaina prasideda dar ūkyje
Kooperatyvo „EKO Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas renginyje paaiškino, kad ekologiško pieno savikainą formuoja visa gamybos sistema – pašarams, gyvulių laikymui ir veterinarinei priežiūrai taikomi reikalavimai, mažesnis produktyvumas, sertifikavimas, kontrolė ir atsekamumas.
Jo pristatytais duomenimis, 2024 m. vidutinis primilžis iš karvės Lietuvoje siekė apie 7369 kg per metus, o ekologiniuose ūkiuose dažnai siekia apie 5500–6000 kg. Kadangi daugelis ūkio išlaidų išlieka panašios, jos tenka mažesniam pagaminto pieno kiekiui. „Ekologinėje pieno gamyboje didesnę savikainą lemia ne vienas atskiras reikalavimas. Ją formuoja visa sistema – nuo pašarų gamybos ir mažesnio produktyvumo iki kontrolės, atsekamumo ir atskiro ekologiško pieno tvarkymo visoje grandinėje“, – aiškino M. Žutautas.
Reikalavimai nesibaigia pienui palikus ūkį. Surenkant, transportuojant ir perdirbant turi būti užtikrintas ekologiškos žaliavos atskyrimas ir atsekamumas. „Žemaitijos pieno“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aivaras Lukšta pabrėžė, kad ekologija neapsiriboja ženklu ant pakuotės – ji apima visą produkto kelią nuo žaliavos iki gamybos, pakuotės ir prekybos lentynos.
Ką garantuoja ekologinis ženklas?
2024 m. „Ekoagros“ užsakymu atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipą žino 71 proc. respondentų, tačiau tik 56 proc. žino, kad ekologiški produktai turi atitikti nustatytus reikalavimus, jų gamyba yra tikrinama, o produktai sertifikuojami.
Europos Sąjungos ekologinės gamybos ženklas nėra tik užrašas ant pakuotės – jis reiškia, kad produktui taikomos nustatytos ekologinės gamybos taisyklės, kontrolė, atsekamumas ir sertifikavimas.
„ID Clinic“ gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė renginyje taip pat atkreipė dėmesį, kad ekologinio ženklo nereikėtų tapatinti su absoliučiu produkto „sveikumu“. Renkantis konkretų pieno produktą svarbu atsižvelgti ir į jo sudėtį, pridėtinio cukraus, druskos bei riebalų kiekį.
Kodėl norime daugiau, nei perkame?
Palankus požiūris į ekologiją dar nevirsta reguliariu pasirinkimu. 2024 m. „Ekoagros“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 47 proc. apklaustųjų teigia, kad rinktųsi ekologiškus produktus, jei jų kaina būtų panaši į įprastinių, tačiau kartą per savaitę ar dažniau juos perka tik 12 proc.
UAB „Ekomarket“ projektų direktorius Mindaugas Stragis tarp svarbių vartotojų pasirinkimo veiksnių išskyrė kainą, pasitikėjimą ir pirkimo įpročius. Pasak jo, vartotojai lygina ekologiškų produktų kainas su alternatyvomis, todėl jų pasirinkimui svarbus ir ilgainiui kuriamas pasitikėjimas. Tarp galimų būdų paskatinti vartojimą jis išskyrė platesnę ekologiškų produktų pasiūlą, vartotojų edukaciją ir didesnį jų prieinamumą.
Rugsėjo 30 d. Vilniuje vykusiame renginyje pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo „ID Clinic“ gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė, „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė, kooperatyvo „EKO Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas, „Žemaitijos pieno“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aivaras Lukšta ir UAB „Ekomarket“ projektų direktorius Mindaugas Stragis.
Renginio metu dalyviai taip pat buvo pakviesti į ekologiškų pieno produktų degustaciją ir pokalbius su ekspertais.
Renginį organizavo Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“.Renginį finansavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
About the Author
