Plungės rajono savivaldybės tarybos ir Telšių regiono plėtros tarybos narys, Giedrius Razma ragina žemės ūkio ministrą Kęstutį Mažeiką peržiūrėti siūlymą išplėsti aktyvaus ūkininko kriterijų taikymą. Žemės ūkio ministerijai pasiūlius automatinio pripažinimo ribą mažinti nuo 2 000 iki 1 000 eurų tiesioginių išmokų, papildomai būtų vertinama apie 18 tūkst. mažesnių ūkių visoje Lietuvoje. G. Razmos teigimu, toks sprendimas ypač jautrus Žemaitijai, kur mažas šeimos ūkis dažnai yra ne stambus verslas, o svarbus kaimo šeimos pajamų ir išlikimo šaltinis.
„Ministras atėjo žadėdamas mažinti biurokratiją, tačiau vienas pirmųjų jo pasirinktų taikinių – apie 18 tūkstančių mažiausias išmokas gaunančių ūkių, kyla paprastas klausimas: kodėl kontrolė pirmiausia plečiama tiems, kurie turi mažiausiai pinigų, administracinių gebėjimų ir galimybių apsiginti?“, – sako G. Razma.
Ministerijos skaičiavimu, siūlymas paliestų maždaug 16 proc. visų žemės ūkio naudmenas deklaruojančių pareiškėjų. ŽŪM aiškina, kad naujų procedūrų realiai ūkininkaujantiems žmonėms neatsiras, nes duomenys bus tikrinami registruose. Tačiau, G. Razmos vertinimu, tai nekeičia politinės sprendimo esmės: valstybė plečia tikrinamųjų ratą būtent nuo smulkiausių paramos gavėjų, nors nėra pateikusi aiškaus vertinimo, kokio masto piktnaudžiavimą šioje grupėje ketina išspręsti.
Žemaitijoje mažas ūkis dažnai yra šeimos išlikimo dalis
Telšių regioną sudaro Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonų bei Rietavo savivaldybės. Regiono planavimo dokumentuose nurodoma, kad 41 proc. jo gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Plungės rajone kaime gyvena beveik kas antras, o Rietavo savivaldybėje – daugiau kaip pusė gyventojų. Todėl žemės ūkio politika šiame krašte yra ne vien atskiro sektoriaus, bet ir užimtumo, pajamų, bendruomenių bei demografijos klausimas.
G. Razma pabrėžia, kad Žemaitijos žemės ūkio veidą didele dalimi kuria šeimos ir mažesni ūkiai. Dalis žmonių ūkininkauja greta samdomo darbo ar kitos veiklos: laiko keletą ar keliolika gyvulių, prižiūri pievas, augina produkciją savo šeimai ir dalį jos parduoda. Tokia veikla ne visada sukuria didelę apyvartą, tačiau suteikia papildomų pajamų, padeda išlaikyti sodybą ir leidžia žmogui likti kaime. Maža tiesioginė išmoka savaime nereiškia, kad ūkis yra fiktyvus ar nereikalingas.
Stambiam ūkiui registro neatitikimas, papildomas patikrinimas ar konsultanto paslauga yra administracinė sąnauda. Smulkiam ūkininkui, kuris pats tvarko dokumentus ir neturi samdomo buhalterio, tai gali tapti priežastimi apskritai atsisakyti deklaravimo ar ūkinės veiklos. Kiekvienas toks pasitraukimas reiškia ne tik vienu ūkininku mažiau – jo žemę, gamybą ir paramą ilgainiui perima ekonomiškai stipresni dalyviai.
Giedrius Razma: kontroliuoti reikia riziką, o ne ūkio mažumą
Plungės politikas ragina ministeriją prieš priimant pakeitimą paskelbti jo poveikį atskiroms savivaldybėms: kiek ūkių būtų papildomai vertinama Plungės, Telšių, Mažeikių, Rietavo ir kituose šalies rajonuose, kiek tarp jų nustatyta realių piktnaudžiavimo atvejų ir kokių administracinių sąnaudų patirtų valstybė bei patys žmonės. Be tokio vertinimo sprendimas atrodo ne kaip tikslinė kova su piktnaudžiavimu, o kaip patogiausiai pasiekiamos grupės kontrolės išplėtimas.
G. Razma taip pat siūlo daugiau valstybės dėmesio skirti ten, kur rizika viešiesiems pinigams gali būti gerokai didesnė: bendram susijusių asmenų gaunamam finansavimui, žemės naudojimo ir paramos koncentracijai, stambių investicinių projektų sukuriamai viešajai naudai. Valstybės principingumas negali būti matuojamas tik tuo, kiek mažų ūkių ji sugebėjo papildomai patikrinti.
Žemaitijos klausimas – visos Lietuvos regionų klausimas
Nors G. Razma problemą kelia pirmiausia atstovaudamas Plungės rajonui ir Telšių regionui, siūlomas pokytis paliestų žmones visoje Lietuvoje. Jo teigimu, Žemaitija šiuo atveju yra aiškus pavyzdys, kas nutinka, kai nacionalinė taisyklė kuriama neįvertinus skirtingos regionų ekonominės struktūros ir mažo ūkio socialinės reikšmės.
Europos Komisija 2026 metų Lietuvos vertinime pažymi, kad skurdo ir socialinės atskirties rizika šalyje didėja, o kaimo ir atokesnių regionų gyventojai yra tarp pažeidžiamiausių grupių. Tuo pat metu Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 metais skirta beveik 4 mlrd. eurų Europos Sąjungos lėšų. Todėl, G. Razmos įsitikinimu, valstybės sprendimai turi būti vertinami pagal tai, ar jie padeda žmonėms išlikti regionuose, o ne vien pagal administratorių patikrintų bylų skaičių.
G. Razma ragina K. Mažeiką sustabdyti siūlomos ribos mažinimą, kol nebus atliktas regioninis poveikio vertinimas, ir susitikti su Telšių regiono mažųjų ūkių atstovais. Jis taip pat siūlo šią problemą kelti Telšių regiono savivaldybių, Lietuvos socialdemokratų partijos ir nacionaliniu politiniu lygmeniu.
„Atstovaudamas Plungei ir Telšių regionui negaliu tylėti, kai mažas pajamas gaunantis kaimo žmogus valstybei tampa patogesniu kontrolės objektu už tuos, kurių rankose telkiasi didžiausi žemės plotai, parama ir įtaka. Partinė priklausomybė ar politinis patogumas negali būti svarbiau už regiono žmones. Kviečiu ministrą pirmiausia pateikti įrodymus, įvertinti pasekmes Žemaitijai ir tik tada priimti sprendimus. Smulkus ūkis nėra problema – jis yra dalis sprendimo, kaip išlaikyti gyvą Lietuvos kaimą“, – teigia Giedrius Razma.
About the Author
