Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio – daliai Lietuvos moksleivių tvaresni pasirinkimai jau yra kasdienybės dalis. Tačiau kitiems, norintiems tokių sprendimų į kasdienybę įtraukti daugiau, kyla kliūčių. Didžiausia jų – žinių trūkumas: naujausia apklausa rodo, kad 42 proc. moksleivių teigia per mažai išmanantys apie tvaresnius sprendimus. Tvarumo specialistė Urtė Karklienė sako, kad informacijos apie tvarumą šiandien netrūksta – sudėtingiau suprasti realų savo pasirinkimų poveikį ir kaip tvaresnius sprendimus paversti kasdieniais pasirinkimais.
Bendrovės „Samsung“ užsakymu šiemet atlikta 14–19 metų Lietuvos moksleivių apklausa rodo, kad tvaresni įpročiai jau yra dalies jaunuolių kasdienybės dalis. Pusė apklaustųjų naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį, po trečdalį (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir įsigyja naudotų daiktų, 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis. Kiek mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) stengiasi mažinti maisto atliekų kiekį, apie penktadalį taupo elektrą ir vandenį.
Vis dėlto 42 proc. moksleivių teigia per mažai išmanantys apie tvaresnius sprendimus. Po 19 proc. apklaustųjų pasigenda prieinamų tvarių sprendimų arba nelaiko tvarumo svarbiu, 17 proc. tokius sprendimus laiko nepatogiais, o 9 proc. apklaustųjų rinktis tvariau trukdo šių pasirinkimų kaina.
Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir inovacijų programos moksleiviams „Solve for tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė pastebi, kad toks rezultatas nebūtinai reiškia, jog jauniems žmonėms trūksta informacijos apie klimato kaitą ar kitas aplinkosaugos problemas. Jos teigimu, didesnis iššūkis yrabendras žinias susieti su savo kasdieniais veiksmais ir suprasti, ką iš tiesų gali pakeisti.
„Daug kalbame apie klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ar tvarumo svarbą apskritai, tačiau sunkušį didelį ir kompleksinį „dramblį“ suskaidyti į mažesnius, kasdienybėje suprantamus gabalėlius. Ir tai nėra tik jaunų žmonių problema. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti suprantamais pasirinkimais. Kartu reikia sužadinti smalsumą ir norą domėtis. Už tai, kad vaikai tvarumą matytų ne kaip dar vieną prievolę, o kaip įdomią ir su jų gyvenimu susijusią temą, nemaža dalimi atsakingi mes, suaugusieji“, – sako U. Karklienė.
Pradžia – nuo vieno sąmoningo pasirinkimo
U. Karklienės teigimu, norint gyventi tvariau nebūtina iš karto keisti viso gyvenimo būdo. Pradėti galima nuo sričių, kuriose pasirinkimus darome kasdien: kaip judame, ką valgome, kiek ir kokių daiktų perkame, kaip naudojame energiją ar kiek išmetame maisto.
„Vertinant, kuris pasirinkimas reikšmingesnis, siūlyčiau žiūrėti ne tik į vienkartinį veiksmą, bet į jo mastą ir pasikartojimą. Daugkartinė gertuvė yra puikus įprotis, tačiau sprendimas reguliariai vaikščioti ar važiuoti dviračiu vietoje automobilio, mažiau švaistyti maisto ar ilgiau naudoti jau turimus daiktus per metus gali turėti gerokai didesnį poveikį“, – aiškina U. Karklienė.
Pasak jos, vieną iš kasdienių tvarumo sričių galima paversti ir asmeniniu iššūkiu. Pavyzdžiui, mėnesį, pusmetį ar net metus nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius.
„Toks eksperimentas nėra vien apie mažesnį vartojimą. Jis skatina sustoti prieš perkant ir paklausti savęs: ar man šio daikto iš tiesų reikia? Gal galiu panaudoti tai, ką jau turiu, pasiskolinti, pataisyti ar nusipirkti naudotą? Toks iššūkis padeda pamatyti, kiek daiktų mums iš tiesų reikia, o kiek jų perkame tiesiog iš įpročio“, – sako U. Karklienė.
Toks pats principas galioja ir siekiant tvaresnį pasirinkimą paversti ilgalaikiu įpročiu. Užuot mėginus vienu metu pakeisti daugybę dalykų, verta pradėti nuo vieno, o jam tapus įprasta kasdienybės dalimi – imtis kito.
„Tvarūs įpročiai šiuo požiūriu niekuo nesiskiria nuo kitų įpročių. Jau įpratai nešiotis daugkartinę gertuvę – pradėk į parduotuvę pasiimti daugkartinį maišelį. Kai tai tampa automatiniu veiksmu, galima daugiau dėmesio skirti tinkamam atliekų rūšiavimui. Jei iki šiol mėsa buvo valgoma kiekvieną dieną, galima pradėti nuo vienos augalinio maisto dienos per savaitę. Svarbiausia, kad tvaresnis pasirinkimas ilgainiui taptų ne papildoma užduotimi, apie kurią nuolat reikia galvoti, o tiesiog įprastu pasirinkimu“, – sako U. Karklienė.
Technologijos gali padėti suprasti savo pasirinkimų poveikį
Apklausa rodo, kad daliai moksleivių technologijos jau padeda gyventi tvariau. Beveik 2 iš 5 (38 proc.)naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. – naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. – išmaniosiomis namų energijos taupymo technologijomis. Vis dėlto 37 proc. apklaustųjų nurodo tvarumui skirtomis technologijomis nesinaudojantys.
Pasak U. Karklienės, technologijos gali būti naudingos ne tik palengvindamos konkretų pasirinkimą, bet ir padėdamos suprasti jo poveikį. Pavyzdžiui, ekologinio ar anglies pėdsako skaičiuoklės leidžia įvertinti skirtingas kasdienybės sritis – keliones, mitybą, namus ar vartojimą – ir pamatyti, kurių įpročių pokyčiai galėtų turėti didžiausią reikšmę.
„Technologijos šioje srityje turi didelį potencialą, nes abstrakčius skaičius gali paversti asmeniškai suprantama informacija. Jaunam žmogui daug įdomiau ne išgirsti „turėtum gyventi tvariau“, o pačiam pamatyti, kas atsitiktų, jei dvi keliones automobiliu per savaitę pakeistų į dviratį, vieną dieną per savaitę nevalgytų mėsos ar telefoną naudotų metais ilgiau. Tada tvarumas iš abstrakčios pasaulinės problemos tampa labai apčiuopiamas – taip lengviau suprasti, kam galiu daryti įtaką savo kasdieniais pasirinkimais“, – sako U. Karklienė.
Ieškoti technologinių sprendimų tvaresnei kasdienybei moksleivius šiemet kviečia tarptautinė „Samsung“ programa „Solve for Tomorrow“. 9–12 klasių moksleivių komandos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kviečiamos pasitelkti technologijas ir kurti sprendimus visuomenei aktualiems iššūkiams. Šių metų programos temos – sportas ir tvarumas.
Apie apklausą
Bendrovės „Samsung“ užsakymu apklausą 2026 m. rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 949 14–19 metų jaunuoliai: 320 iš Lietuvos, 315 iš Latvijos ir 314 iš Estijos. Tyrimo metu buvo analizuojami jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą bei tvarumą.
About the Author
