Artėjant 2027 m. sausio 1-ajai, kai savivaldybės perims žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimo funkciją, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) surengė pirmąjį savivaldybių atstovams skirtą seminarą „2027-ieji artėja: ką savivaldybėms svarbu žinoti apie žemės reformos projektus?“.
Seminare NŽT pasidalijo ilgamete praktine patirtimi rengiant ir įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Daugiausia dėmesio skirta tam, ką savivaldybėms svarbu žinoti praktiškai: nuo projekto rengimo pradžios ir darbų organizavimo iki parengtų sprendinių viešinimo, derinimo, kontrolės ir projekto įgyvendinimo.
Seminarą vedusi NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja Daiva Mikalauskienė pristatė visą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo kelią, pagrindines projektų rengimo taisykles ir atsakomybes bei pokyčius, kurie įsigalios nuo 2027 metų.
Dalis NŽT funkcijų pereis savivaldybėms
Nuo 2027 m. sausio 1 d. žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus tvirtins savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybėms taip pat teks tvirtinti suderintus su institucijomis ir NŽT patikrintus projektus.
Keisis ir projektų rengimo bei įgyvendinimo darbų organizavimas. Šiuo metu konkursus šiems darbams organizuoja NŽT, o nuo 2027 metų juos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuos ir vykdys savivaldybių administracijos.
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėti, tačiau dar nebaigti rengti ir nepatvirtinti projektai bus baigiami pagal iki šios datos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu rengti, kai yra priimtas atitinkamas NŽT įsakymas dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo.
Svarbu ne tik parengti projektą, bet ir kontroliuoti jo įgyvendinimą
Savivaldybių atstovams išsamiai pristatyti pagrindiniai projekto rengimo etapai: parengiamieji darbai, sprendimo dėl projekto organizavimo priėmimas, reikalavimų išdavimas, sprendinių rengimas, jų viešinimas, derinimas, tikrinimas ir projekto tvirtinimas.
Ne mažiau svarbus ir projekto įgyvendinimas: žemės sklypų ženklinimas vietovėje, kadastrinių matavimų atlikimas, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą. Valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo atvejais to nepadarius per 6 mėn. asmenys netenka galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę.
D. Mikalauskienė pabrėžė, kad savivaldybėms bus ypač svarbu užtikrinti užsakytų darbų kontrolę ir stebėseną, tinkamai atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis ir glaudžiai bendradarbiauti su projektų rengėjais, kitomis institucijomis bei pareiškėjais.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas ir įgyvendinimas yra didelės apimties procesas. Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o atskirose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 m. rugsėjo 1 d. buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820.
Sukaupta NŽT patirtis rodo, kad sklandžiam procesui svarbus ne tik teisės aktų išmanymas, bet ir nuoseklus darbų planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas bei bendradarbiavimas tarp visų proceso dalyvių. Todėl artėjant funkcijų perdavimui NŽT siekia praktinėmis žiniomis ir sukaupta patirtimi padėti savivaldybėms pasirengti naujoms atsakomybėms.
Seminaro „2027-ieji artėja: ką savivaldybėms svarbu žinoti apie žemės reformos projektus?“ skaidres rasite čia, o visą seminaro įrašą galima peržiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos „YouTube“ kanale.
About the Author
