Kiek kainuoja tona pašaro? Dar prieš kurį laiką tai galėjo būti vienas pirmųjų ūkininko klausimų, tačiau šiandien vis daugiau ūkių skaičiuoja kitaip. Svarbi tampa ne vien tonos kaina, bet ir kiek pašaro sunaudojama litrui pieno pagaminti ar kilogramui gyvulio svorio prieaugio pasiekti. Kartu keičiasi ir pašarų gamintojų vaidmuo – iš jų tikimasi ne tik produkto, bet ir žinių, duomenimis grįstų sprendimų bei gebėjimo padėti ūkiui siekti geresnio rezultato.
Pasak „Kauno grūdų“ Gyvūnų gerovės verslų portfelio vadovo Šarūno Valio, šį pokytį skatina ir ūkiuose vykstanti kartų kaita. Jaunesnė karta į ūkį dažniau žvelgia kaip į verslą, skaičiuoja ne tik žaliavų ar pašarų kainą, bet ir savo laiką, o darbus, kuriems reikia specifinių žinių, yra labiau linkusi patikėti tos srities profesionalams.
„Anksčiau nemažai ūkių pašarus gamindavosi patys, nes atrodė, kad taip pigiausia ir patikimiausia. Dabar požiūris keičiasi. Ūkininkas vertina ir tai, kiek laiko bei kitų resursų pareikalauja pats procesas. Juk galutinis pieno ūkio tikslas nėra kuo pigiau pasigaminti toną pašaro – svarbu, kokia bus litro pieno savikaina ir kokį rezultatą pasieks ūkis“, – sako Š. Valys.
Šią tendenciją rodo ir auganti profesionaliai gaminamų pašarų paklausa. Per maždaug 14 metų „Kauno grūdų“ pašarų gamybos apimtys išaugo daugiau nei dvigubai, o bendrovė šiandien yra viena didžiausių jų gamintojų Lietuvoje.
Vienos receptūros visiems nebėra
Keičiantis ūkių poreikiams, vis svarbesnis tampa individualiai sudarytas pašarų racionas. Tam neužtenka žinoti, kiek baltymų, riebalų ar kitų medžiagų yra konkrečiame kombinuotame pašare – svarbu įvertinti visą gyvulio mitybą ir rezultatą, kurio siekia ūkis.
Ypač daug veiksnių tenka įvertinti pienininkystės ūkiuose. Karvės racioną sudaro ne tik gamykloje pagamintas pašaras, bet ir ūkyje ruošiami pašarai – žolės bei kukurūzų silosas, grūdainis ir kiti. Jų kokybė skirtinguose ūkiuose nevienoda, todėl vienos visiems tinkamos receptūros nėra.
„Mūsų konsultantai nuolat lankosi ūkiuose, tiria žolinius pašarus, vertina jų kokybę, stebi pieno tyrimų rezultatus. Pagal tai sudaromas racionas ir tik tada sprendžiame, kokio kombinuotojo pašaro konkrečiam ūkiui reikia. Negalime vertinti tik to, ką pagaminame mes, nes galutiniam rezultatui įtakos turi visas gyvūno racionas ir situacija ūkyje“, – aiškina Š. Valys.
Pasak jo, kartais reikšmingą pokytį gali lemti ir gana paprasti dalykai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai ūkininkai receptūrą keičia pagal tuo metu turimas žaliavas, tačiau dažni raciono pokyčiai gyvuliams nebūtinai naudingi. Todėl stabilizavus racioną, dažnai pagerėja ir primilžio rodikliai.
Brangesnė tona – nebūtinai didesnės išlaidos
Būtent galutinis rezultatas, anot Š. Valio, leidžia atsakyti į iš pirmo žvilgsnio paradoksalų klausimą – ar brangesnis pašaras gali ūkiui kainuoti pigiau. Jeigu tinkamai sudarytas racionas leidžia pašarus panaudoti efektyviau ir pasiekti didesnį produktyvumą, vien tonos kaina dar neparodo, kuris pasirinkimas ūkiui ekonomiškai naudingesnis.
Todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne atskiro pašaro kainai ar sudėčiai, o visam gyvulio racionui. Jį sudarant svarbu įvertinti ūkyje turimas žaliavas, jų kokybę, gyvulių poreikius bei produktyvumo rodiklius, o vėliau – stebėti pasiektus rezultatus.
„Ūkininkui svarbu žinoti, ką gyvūnas gauna ir kokį rezultatą tai duoda. Mūsų tikslas nėra tiesiog parduoti pašarą – svarbu rasti konkrečiam ūkiui tinkamą sprendimą. Kartais tai gali reikšti ir mažesnį pašarų kiekį, jei juos panaudojant efektyviau pasiekiamas norimas rezultatas“, – pasakoja Š. Valys.
Ūkiai duomenų turi vis daugiau
Skaitmenizacija keičia ir tai, kaip ūkiuose priimami sprendimai. Vis daugiau informacijos apie pašarus, gyvulių mitybą ir produktyvumą galima ne tik surinkti, bet ir panaudoti planuojant tolesnius veiksmus.
Šia kryptimi vystoma ir bendrovės sukurta skaitmeninė platforma „Feed2Farm“. Šiuo metu joje ūkiai vienoje vietoje gali matyti savo pašarų receptūras, naudojamas žaliavas ir jų kainas, stebėti sutartus kiekius bei kitą su pašarais susijusią informaciją, kuri anksčiau galėjo būti išskaidyta „Excel“ lentelėse, elektroniniuose laiškuose ar kituose šaltiniuose.
Tačiau dabartinės platformos funkcijos – tik pirmasis etapas. Ateityje į ją planuojama įtraukti daugiau ūkiuose kaupiamų duomenų, pavyzdžiui, pieno kiekio ir kokybės rodiklius, žolinių bei kombinuotųjų pašarų tyrimų rezultatus. Tikslas – ilgainiui šią informaciją panaudoti ne vien situacijai stebėti, bet ir sprendimams priimti.
„Šiandien ūkiai gauna daugybę duomenų iš melžimo ir šėrimo įrangos, pieno bei pašarų tyrimų. Tačiau duomenis dar reikia suprasti ir mokėti panaudoti. Mūsų vizija – ilgainiui pereiti nuo duomenų pateikimo prie sprendimų: kad būtų galima matyti, kur ūkyje atsirado pokytis, į ką verta atkreipti dėmesį ir kokių veiksmų imtis“, – pažymi Š. Valys.
Mažiau resursų tam pačiam rezultatui
Efektyvesnis pašarų naudojimas svarbus ne tik ūkio ekonomikai, bet ir tvarumui. Kuo tiksliau subalansuotas racionas ir efektyviau panaudojamos maistinės medžiagos, tuo racionaliau galima naudoti ūkyje turimus išteklius.
Rinkoje siūlomi ir įvairūs pašarų priedai, siejami su emisijų mažinimu, tačiau, pasak Š. Valio, jų poveikį realiomis ūkio sąlygomis ne visada paprasta tiksliai pamatuoti. Todėl, jo teigimu, šiandien svarbu pirmiausia ieškoti būdų efektyviau panaudoti tai, ką ūkis jau turi.
„Jeigu tą patį ar geresnį rezultatą gali pasiekti sunaudodamas mažiau resursų, jau dirbi efektyviau ir tvariau. Pašaras nėra galutinis tikslas – tai viena iš priemonių, kuri kartu su specialistų žiniomis, ūkio duomenimis ir tinkamai sudarytu racionu padeda siekti geresnio rezultato“, – teigia Š. Valys.
About the Author
