Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Architektūros įstatymo pataisoms, patikslinančioms atvejus, kada architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimui ar projektavimui turi būti rengiami architektūriniai konkursai. Šiuo metu nuostatos dėl konkursų rengimo yra pernelyg abstrakčios ir sukuria sąlygas juos interpretuoti skirtingai.
Įstatymo pataisose išskiriami objektai, kuriems organizuoti šiuos konkursus privaloma pagal įstatymo nuostatas, ir objektai, kuriems savivaldybės, atsižvelgdamos į savo teritorijų ar jų dalių urbanistinės struktūros ypatumus ir architektūros objektų savitumus, turi teisę nustatyti kriterijus, pagal kuriuos privaloma organizuoti šiuos konkursus.
Projekte numatyta, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei ar urbanistinei idėjai išreikšti, šių konkursų sąlygas suderintų su Architektų rūmais. Konkurso sąlygų derinimas su Architektų rūmais užtikrintų, kad architektūrinių sprendinių vertinimo kriterijai, vertinimo komisijų sudarymo principai, anonimiškumo ir nešališkumo reikalavimai, taip pat architektūros kokybės kriterijų taikymas būtų vertinami pagal vienodus profesinius standartus.
Siūloma, kad architektūros plėtros kryptys būtų tvirtinamos Vyriausybės nutarimu, o ne Architektūros įstatyme. Tai leis užtikrinti architektūros kokybės politikos atnaujinimą nei lankstumą. Toks reguliavimo modelis sudarytų sąlygas reguliariai peržiūrėti architektūros plėtros prioritetus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos politikos pokyčius, naujus aplinkos, klimato, kultūros, technologijų ir visuomenės poreikius, kartu užtikrinant efektyvų tarpsektorinį jų įgyvendinimo koordinavimą.
Toliau Architektūros įstatymo pataisas svarstys Seimas.
About the Author
