Rugsėjo 29 d. Ženevoje Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) pristatė naujausią Pasaulinį inovacijų indeksą („Global Innovation Index“, GII 2026).
Šių metų indekso tema – „Verslumo stiprinimas pažangiausiose mokslo srityse“. Ataskaitoje apžvelgiamos pagrindinės inovacijų tendencijos 139 pasaulio ekonomikose ir nagrinėjama, kaip inovacijų aplinką veikia geopolitiniai ir ekonominiai pokyčiai, netolygus augimas bei rizikos kapitalų rinkos pažeidžiamumas. Daug dėmesio skiriama pažangai dirbtinio intelekto, biotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, puslaidininkių ir švariosios energetikos srityse bei tam, kaip mokslinius proveržius paversti augančiu verslu ir platesnį poveikį kuriančiais sprendimais.
Tarp 139 į indeksą įtrauktų pasaulio ekonomikų Lietuva 2026 m. užima 32-ąją vietą. Lyginant su praėjusiais penkeriais metais, galime toliau džiaugtis Lietuvos inovacijų progresu ir tai patvirtinančiais rezultatais: 2025 m. Lietuva buvo 33-ioje pozicijoje, 2024 m. Lietuva užėmė 35-ąją, 2023 m. – 34-ąją, o 2021 ir 2022 m. – 39-ąją vietą. Tikrai turime kuo džiaugtis, tačiau pagal inovacijų išteklius – sąlygas ir pajėgumus kurti inovacijas – Lietuva šiemet užima 27-ąją vietą, o pagal inovacijų rezultatus – 34-ąją vietą. Tai rodo, kad turime gana stiprų pagrindą inovacijoms, tačiau vis dar turime kur pasitempti jį paverčiant apčiuopiamais rezultatais – naujomis technologijomis, produktais ir kūrybiniais sprendimais.
Pirmaujame pagal vienaragių ir išsilavinusių, dirbančių moterų skaičių
Šiemet Lietuva net pagal du atskirus rodiklius užima pirmąją vietą pasaulyje. Jau ketvirtus metus iš eilės šalis pirmauja pagal vienaragių, startuolių, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių, vertės santykį su BVP. Ataskaitoje šiame kontekste išskiriami „Vinted“, kurio vertė siekia 5,40 mlrd. JAV dolerių, ir „Nord Security“, vertinama 3 mlrd. JAV dolerių. Lietuva taip pat vėl pakilo į pirmąją vietą pagal dirbančių moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalį, pernai pagal šį rodiklį šalis buvo trečia. Pagal informacinių ir ryšių technologijų naudojimą Lietuva pakilo iš penktosios į ketvirtąją vietą.
Žemesnes pozicijas Lietuva užima pagal jaunimo demografinį dividendą, rodantį ekonominio augimo potencialą, susijusį su jaunų žmonių dalimi visuomenėje, – čia Lietuvai tenka 124-oji vieta. Pagal išlaidas programinei įrangai šalis yra 102-oje vietoje, o pagal pajamų iš intelektinės nuosavybės dalį bendroje užsienio prekyboje – 98-oje vietoje.
Lietuvos rezultatai septyniose GII vertinimo srityse
Lietuva trijose iš septynių GII vertinimo sričių viršija tiek aukštų pajamų šalių grupės, tiek Europos regiono vidurkį. Tai institucijos, infrastruktūra ir rinkos išsivystymas. Šie rezultatai rodo palankią Lietuvos inovacijų aplinką ir stiprias bazines sąlygas inovacijoms kurti bei plėtoti.
Ryškiausias progresas matomas infrastruktūros srityje, kur Lietuva iš 29-osios vietos pakilo į 22-ąją, ir rinkos išsivystymo srityje, kur pakilo iš 35-osios į 28-ąją. Žinių ir technologijų rezultatų srityje Lietuva pakilo iš 33-iosios į 31-ąją vietą.
Didžiausias šuolis užfiksuotas kūrybinių rezultatų srityje, kur Lietuva per metus pakilo net devyniomis pozicijomis, iš 48-osios į 39-ąją vietą. Apskritai šešiose iš septynių GII vertinimo sričių Lietuvos pozicija per metus pagerėjo, todėl bendras kilimas indekse matomas keliose skirtingose inovacijų ekosistemos dalyse.
Lietuvos inovacijų ekosistemos stiprybės ir iššūkiai
2026 m. duomenys rodo teigiamą, tačiau nevienodą Lietuvos inovacijų ekosistemos raidą. Gerėja mokslinės veiklos, rizikos kapitalo ir technologijų diegimo rodikliai. Mokslinių publikacijų skaičius per metus padidėjo 12,1 proc., rizikos kapitalo sandorių skaičius – 9,5 proc., o robotizacijos rodiklis – 16,3 procentų.
Ypač išsiskiria tarptautinių patentų paraiškų skaičius, kuris per metus išaugo 68,2 proc. Vis dėlto ilgesnio laikotarpio tendencija šioje srityje išlieka silpnesnė, todėl vienų metų augimas dar nerodo ilgalaikio pokyčio. Apskritai duomenys rodo stiprėjančią inovacijų ekosistemą, tačiau kai kuriose srityse vis dar išlieka svyravimų ir erdvės nuoseklesniam augimui.
Vienas ryškiausių teigiamų pokyčių matomas ir QS („Quacquarelli Symonds“) pasaulio universitetų reitingo rodiklyje. Trijų geriausiai įvertintų Lietuvos universitetų vidutinis balas per metus išaugo 37,37 proc. ir pasiekė 27,57. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 54-ąją vietą.
Dėmesys mokslo proveržiais grindžiamam verslui
GII 2026 ataskaitoje atskiras dėmesys skiriamas verslui, kurio pagrindas – mokslo ir inžinerijos proveržiai. Lietuvos profilyje tarp išskirtų startuolių minimi „Atrandi Biosciences“, „NanoAvionics“ ir „Brolis Sensor Technology“, veikiantys gyvybės mokslų, kosmoso ir puslaidininkių srityse. Tarp Lietuvoje kilusių atžalinių įmonių taip pat išskiriamos „NanoAvionics“, „MedDream“ ir „Mindletic“.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad tokios įmonės kuriamos remiantis mokslo ir inžinerijos proveržiais, o jų kelias iki rinkos paprastai yra ilgesnis ir reikalauja daugiau kapitalo nei skaitmeninio verslo atveju. Būtent todėl šių įmonių augimui ypač svarbus mokslinių rezultatų komercializavimas, investicijų pritraukimas ir strategiškas intelektinės nuosavybės valdymas.
Pasaulinio inovacijų indekso rezultatai padeda įvertinti Lietuvos inovacijų ekosistemos stiprybes ir sritis, kuriose dar yra erdvės augti, bei palyginti šalies rezultatus su kitomis pasaulio ekonomikomis. Šie duomenys svarbūs formuojant inovacijų politiką, skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą, investicijas į mokslinius tyrimus ir kuriant palankias sąlygas inovacijų bei intelektinės nuosavybės apsaugai.
Pasaulinis inovacijų indeksas vertina pasaulio valstybių ekonomikas pagal jų pajėgumą inovacijų srityje. Indeksą sudaro apie 80 rodiklių, suskirstytų į inovacijų išteklius ir rezultatus.
Su visu „Global Innovation Index 2026“ leidiniu ir Lietuvos profiliu galima susipažinti WIPO svetainėje.
About the Author
