Rugsėjo 21 dieną Eurosistema pradėjo teikti „Pontes“ atsiskaitymų paslaugą. Ji sudaro sąlygas bankams ir kitoms reikalavimus atitinkančioms finansų įstaigoms už tokenizuotas obligacijas ir kitus tokiu būdu apskaitomus vertybinius popierius atsiskaityti centrinio banko pinigais. „Pontes“ sujungia paskirstytojo registro sistemas, kuriose apskaitomi šie vertybiniai popieriai, su Eurosistemos TARGET mokėjimų paslaugomis.
2024 m. Eurosistema kartu su rinkos dalyviais išbandė kelis tokių atsiskaitymų būdus ir įvertino jų taikymo galimybes. Šiuo metu pirmieji finansų rinkos dalyviai ir keturi vertybinių popierių infrastruktūros operatoriai jau pasirengę naudotis „Pontes“ paslauga. Tarp jų – ir Lietuvos bendrovė „Axiology“.
Tokenizavimas (angl. tokenisation) reiškia, kad obligacija išleidžiama arba atvaizduojama kaip skaitmeninis žetonas. Pati tokenizuota forma savaime nekeičia obligacijos turėtojo teisių: emitentas (obligacijos leidėjas) ir toliau privalo grąžinti skolą bei mokėti obligacijos sąlygose numatytas palūkanas. Keičiasi tik būdas, kuriuo obligacija apskaitoma ir registruojamas jos savininko pasikeitimas. Tam pasitelkiama paskirstytojo registro technologija (angl. distributed ledger technology, DLT). Kad sandoris būtų užbaigtas, obligacija turi atitekti pirkėjui, o pinigai – pardavėjui. Šie du pervedimai susiejami taip, kad nė viena šalis neperduotų savo turto negavusi to, kas jai priklauso. Taip įgyvendinamas vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pervedimo principas (angl. delivery versus payment, DvP).
„Pontes“ susieja obligacijos pervedimą paskirstytojo registro sistemoje su atsiskaitymu centrinio banko pinigais. Pradiniame paslaugos veikimo etape galutinis atsiskaitymas pinigais vyksta Eurosistemos T2 sistemoje, kuri yra TARGET paslaugų dalis.
Bankai tarpusavyje jau seniai atsiskaito centrinio banko pinigais, laikomais jų sąskaitose centriniuose bankuose. Kai kuriose tokenizuoto turto sistemose atsiskaitymams gali būti naudojamos ir su euru susietos stabiliosios kriptovaliutos (angl. stablecoins), kurias leidžia privačios bendrovės. Jų patikimumas priklauso nuo obligacijos leidėjo gebėjimo vykdyti įsipareigojimus ir jo turimų rezervų. Tuo metu centrinio banko pinigai yra paties centrinio banko įsipareigojimas. Vis dėlto pasirinkta mokėjimo priemonė nepanaikina rizikos, kad obligacijos emitentas neįvykdys savo įsipareigojimų.
Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat paskelbė pradėjęs ruoštis nedidelę dalį savo nuosavų lėšų investuoti į eurais išleistus tokenizuotus euro zonos viešojo sektoriaus ir Europos viršnacionalinių institucijų skolos vertybinius popierius. Už šiuos pirkinius būtų atsiskaitoma per „Pontes“.
Numatoma, kad šios investicijos taptų ECB nuosavų lėšų portfelio, nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, dalimi. Taip ECB siekia įgyti praktinės patirties ir geriau įvertinti investavimo į tokenizuotus vertybinius popierius galimybes.
„Pontes“ skirtas finansų įstaigų tarpusavio atsiskaitymams didmeninėje rinkoje (angl. wholesale market). Gyventojai per šią paslaugą negali tiesiogiai pirkti obligacijų ar atsidaryti sąskaitos ECB. Norintieji investuoti ir toliau turės kreipiasi į licencijuotus investicinių paslaugų teikėjus.
Kasdieniams gyventojų ir įmonių mokėjimams skirtas skaitmeninis euras (angl. retail digital euro) dar tik rengiamas. ECB planuoja 2027 m. antroje pusėje pradėti ribotą, 12 mėnesių trukmės bandymą, kuriame dalyvaus ir Lietuvos bankas. Bandomuosius mokėjimus atliks dalyvaujančių centrinių bankų darbuotojai, todėl skaitmeninis euras tuo metu dar nebus prieinamas plačiajai visuomenei.
Šiuo metu ES institucijos derina skaitmeninio euto reglamentą. Jei jis būtų priimtas dar 2026 m., ECB siektų iki 2029 m. būti pasirengęs galimam skaitmeninio euro išleidimui. Tačiau galutinis sprendimas dėl jo išleidimo kol kas nėra priimtas.
ECB paskelbtame pirmųjų „Pontes“ infrastruktūros operatorių sąraše be „Axiology“ yra „Clearstream“, „Cashlink“ ir „SWIAT“. Lietuvos bankas bendrovei „Axiology DLT“ yra išdavęs specialų leidimą valdyti paskirstytojo registro technologija grindžiamą prekybos ir atsiskaitymo sistemą.
„Axiology“ dalyvavo ir 2024 m. vykusiuose Eurosistemos bandymuose. Bendrovės infrastruktūroje obligacijų emisijos buvo registruojamos dar prieš pradedant veikti „Pontes“. Anot „Axiology“, joje jau galima atsiskaityti su euru susietomis stabiliosiomis kriptovaliutomis. Pradėjus veikti „Pontes“, atsirado ir galimybė už tokius sandorius atsiskaityti centrinio banko pinigais – su sąlyga, kad sandoryje dalyvaujančios finansų įstaigos yra pasirengusios naudotis šia paslauga.
Šis pokytis svarbus Europos finansų rinkai, kurioje vertybinių popierių apskaita tebėra suskaidyta. ECB prezidentės Christine Lagarde teigimu, Europos Sąjungoje veikia 32 centriniai vertybinių popierių depozitoriumai. „Pontes“ suteikia naują atsiskaitymo galimybę, tačiau vien jos nepakanka, kad skirtingose šalyse išleistomis obligacijomis būtų galima lengviau prekiauti. Tam būtina suderinti skirtingas sistemas ir taisykles.
Šiuos klausimus ECB kartu su rinkos dalyviais nagrinėja įgyvendindamas iniciatyvą „Appia“. Europos tokenizuotų finansų rinkos planą numatyta parengti 2028 m. Prie šios iniciatyvos prisideda ir „Axiology“ – bendrovė yra ECB suburtos „Appia“ kontaktinės grupės narė.
Komentaro autorė yra prof. Alfreda Šapkauskienė, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Finansų katedros vedėja
About the Author
