Teisingas gyventojų rūšiavimas yra tiesiogiai susijęs ir su jų pačių finansais, kurie vėliau per savivaldybių taikomas rinkliavas yra skiriami tų pačių mišrių atliekų sistemoms išlaikyti. Kitaip tariant, rūšiuoti atliekas gyventojai turėtų būti suinteresuoti ne tik dėl aplinkosaugos ir išteklių tausojimo, bet ir dėl labai paprastos priežasties – mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas Lietuvoje tiesiogiai finansuoja jie patys. Tačiau rezultatai šioje srityje, kaip rodo įvairios atliekų sistemos analizės, dar galėtų būti žymiai geresni.
Ekspertai teigia, kad bendra logika paprasta – kuo daugiau netinkamų atliekų, pavyzdžiui, rūšiuojamų įvairių pakuočių patenka į mišrių atliekų konteinerius – tuo, tikėtina, didesnės išlaidos vėliau teks jų surinkimui ir sutvarkymui, o tai reiškia, kad šios paslaugos kaina bent jau negalės mažėti.
„Kai dėl nežinojimo ar aplaidumo buityje panaudotos prekių pakuotės atsiduria mišrių atliekų konteineriuose, mes patys sau sukuriame papildomas išlaidas – už jų surinkimą ir sutvarkymą sumokame kaip už mišrias atliekas, nors jų pakuočių tvarkymas jau yra įskaičiuotas į prekės kainą. Kitaip tariant, nerūšiuodami baudžiame ne aplinką – mes tiesiog antrą kartą mokame patys“, – teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Paulius Martinkus.
Atskiruose konteineriuose surenkamų pakuočių – plastiko, popieriaus, medienos, metalo ar stiklo – tvarkymo sistemos veikimas gyventojams papildomai nekainuoja. Šią sistemą finansuoja būtent Lietuvoje savo prekes parduodantis verslas – visi gamintojai ir importuotojai, kurie lygiagrečiai irgi siekia jiems nustatytų savo į rinką pateiktų medžiagų sutvarkymo tikslų – kaip to reikalauja Lietuvos teisės aktai.
Iki keturiasdešimt procentų mišrių atliekų konteineriuose – pakuotės
VAATC kiekvienais metais atlieka vadinamuosius atliekų morfologinius tyrimus, kurių metu nustatoma mišrių komunalinių atliekų sudėtis. 2025 metais būtent pakuotės mišrių atliekų sraute sudarė iki 40 proc. viso atliekų kiekio. Tinkamai išrūšiavus pakuotes, gyventojams sumažėtų atliekų tvarkymo sąnaudos, nes už šių atliekų tvarkymą yra atsakingos organizacijos.
„Gyventojai, mažindami savo perteklinį vartojimą ir derindami tai su tinkamai rūšiuojamomis komunalinėmis atliekomis – gali sumažinti tiek jų susidarymą, tiek ir savo sąskaitas už tvarkymą. Norint pamatyti reikšmingą pokytį, užtenka laikytis vienos taisyklės – visas pakuotes, į kurias yra supakuoti perkami daiktai, reikia išmesti atitinkamai į popieriaus, stiklo ar plastiko konteinerį”, – teigia P.Martinkus, VAATC vadovas.
P.Martinkus primena, kad į stiklo ar plastiko konteinerį galima mesti ir metalines bei medines pakuotes.
Rūšiavimo idėją palaiko beveik visi, žinių – stokoja
VAATC užsakymu 2025 metų rudenį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas taip pat rodo, kad dauguma gyventojų iš esmės palaiko rūšiavimo poreikį – du trečdaliai gyventojų sako, jog visada rūšiuoja atliekas, todėl sistemos ilgalaikis iššūkis yra ne skatinti gyventojus rūšiuoti apskritai, o edukuoti juos, kaip tai savo buityje daryti taisyklingai ir nuolat, suprasti principus, kuriais veikia atliekų rūšiavimo sistema, o kai kuriais atvejais ir griauti nepagrįstus įsitikinimus.
Prieš kelerius metus atlikta Valstybės kontrolės analizė parodė, kad vidutinės mėnesio išlaidos vienam gyventojui už komunalinių atliekų tvarkymą įvairiose Lietuvos savivaldybėse gali skirtis net 5 kartus. Tam priežasčių gali būti įvairių, tačiau bene svarbiausia – savivaldybėse, kur daugiau atliekų išrūšiuojama dar jų susidarymo vietoje bei lieka mažiau tvarkomų mišrių atliekų – sudaromos prielaidos mažesnei rinkliavai.
VAATC vadovo teigimu, šioje vietoje reikėtų suprasti, kad kuo geriau rūšiuojamos buityje susidarančios atliekos ir kuo mažesnis įvairių pakuočių srautas užteršiamas t.y. tiesiog sumetamas į bendrus konteinerius – tuo daugiau jų įmanoma efektyviai perdirbti ar kitaip panaudoti antrą kartą, o sudėtingesnis ir ilgesnis mišrių komunalinių atliekų antrinis perrūšiavimo procesas taip pat kainuoja brangiau.
„Kaip didžiausio gyventojų skaičiumi Lietuvos regiono atliekų sistemos prižiūrėtojai – mes atidžiai vertiname visas galimybes kaip tiek savo investicijomis gerinti, tarkime, gerinti technologines galimybes rūšiuoti ir apdoroti jau surinktas mišrias komunalines atliekas, tiek vertiname kaip esami procesai ar tvarkos gali būti efektyvinami. Tačiau taip pat aktyviai dirbame su edukacija ir vieša komunikacija, stengiamės aiškiai komunikuoti gyventojams ir bendruomenėms, kad įprotis rūšiuoti neturi būti teorinis ar deklaratyvus, o tapti labai praktiškai suvokiamas, kasdienis, nes tai daryti tiesiog apsimoka visiems“, – tvirtina P.Martinkus.
Apie VAATC
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) yra didžiausia regioninė atliekų tvarkymo įmonė Lietuvoje, aptarnaujanti daugiau kaip 878 tūkst. Vilniaus regiono gyventojų – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Bendrovės veikla orientuota į atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimą ir tobulinimą, gyventojų edukaciją.
About the Author
