Mokydamasis lietuvių kalbos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, Programų sistemų ketvirto kurso studentas Anthony Morha pastebėjo, kad anglakalbiams, norintiems išmokti lietuviškai, trūksta nuoseklaus ir patogaus mokymosi įrankio. Ši asmeninė patirtis tapo pradžia projektui, kuris šiandien jau pasiekiamas žmonėms visame pasaulyje – Anthony sukūrė nemokamą lietuvių kalbos mokymosi mobiliąją aplikaciją „Learn Lithuanian“.
„Pirmąkart idėja sukurti lietuvių kalbos padėsiančią mokytis mobiliąją aplikaciją man kilo dar 2023 metais. Ruošiausi tam ilgai, nes reikėjo sukurti pamokų eiliškumą, temas, sutvarkyti viską taip, kad tas procesas būtų sklandus, kad mokytis būtų patogu. Tai tikrai buvo labai daug darbo. Bet šis procesas man buvo labai įdomus“, – pasakoja Anthony.
Pirmąją veikiančią platformos versiją studentas sukūrė 2024 metų pabaigoje. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad techninė projekto dalis – tik viena užduoties pusė. Norint sukurti visavertį kalbos mokymosi įrankį, reikėjo parengti didelį kiekį kokybiško edukacinio turinio.
Šį iššūkį Anthony aptarė ir su savo lietuvių kalbos dėstytoja doc. Jolanta Vaskeliene. Jos įžvalgos paskatino studentą dar daugiau dėmesio skirti mokymosi turiniui, jo struktūrai ir nuoseklumui.
Kiekvieną platformos temą sudaro septyni mokymosi etapai: naujų žodžių ir frazių pristatymas, užduotys su paveikslėliais, atsakymų pasirinkimas, klausymo pratimai, sakinių vertimas, realias situacijas atspindintys pokalbiai ir žinių kartojimas. Tokia struktūra leidžia vienoje pamokoje derinti žodyno, gramatikos, klausymo ir praktinio kalbos vartojimo užduotis.
Reikšmingas pokytis projekto kūrime įvyko Anthony atliekant praktiką, kai prof. Gintautas Daunys jam skyrė užduotį, susijusią su dirbtinio intelekto agentų taikymu programinės įrangos kūrimo procesuose. Studentas šias žinias pritaikė savo projektui.
Jis sukūrė dirbtinio intelekto agentą, padedantį rengti mokomąją medžiagą pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis (CEFR). Suplanuotą programą sudaro 103 temos, išdėstytos nuo A1 iki C2 lygio.
Dirbtinis intelektas naudojamas ne tik turiniui rengti. Jis padeda generuoti pamokoms skirtus paveikslėlius ir įgarsinti mokomąją medžiagą. Studentas taip pat sukūrė automatizuotą techninį procesą, leidžiantį patikrinti pamokų struktūrą ir parengtą turinį įkelti į platformą.
Automatizavus dalį darbų, vienos temos parengimas, anksčiau užtrukdavęs apie 4–6 valandas, sutrumpėjo iki maždaug 15–25 minučių. Parengtos pamokos įkėlimas trunka mažiau nei keturias minutes.
„Reikia tikrai daug žmonių, kad programėlė, kaip ši, veiktų. Aš dirbau taip pat ne vienas. Vieni žmonės kuravo pačią lietuvių kalbos dalį, kiti rengė pamokų eiliškumą ir temą, taip pat buvo darbai iš techninės pusės“, – sako Anthony.
Platformą jau išbandė Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Studentas pasakoja sulaukęs teigiamų atsiliepimų – naudotojai teigė, kad net po vienos pamokos geba įsiminti naujus lietuviškus žodžius ir informaciją.
Anthony pabrėžia, kad vienas svarbiausių projekto principų – prieinamumas. „Learn Lithuanian“ yra visiškai nemokama, o platformą studentas toliau plečia. Šiuo metu jau parengta dalis iš suplanuotų 103 temų.
Pačiam Anthony lietuvių kalbos mokymasis tapo ir svarbia gyvenimo Lietuvoje dalimi.
„Mokytis Lietuvoje, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje man patinka. Nors pradžia nebuvo lengva. Reikėjo įprasti prie kitokios kultūros, nes lietuviai yra santūresni, atsargesni, tačiau bendrabutyje sutikau žmonių iš įvairių pasaulio šalių, susidraugavome, o draugų tarpe yra ir lietuvių. Akademijos bendruomenėje žmonės yra skirtingi, bet tai ir yra įdomu“, – pasakoja studentas.
Lietuvių kalba Anthony sudomino ne tik kaip mokymosi objektas, bet ir kaip būdas geriau pažinti šalį. „Lietuvių kalba mane žavi, jūsų žodžiai skirtingi, įdomiai skamba. Man vienas keisčiausiai skambančių žodžių yra ačiū. Kai atvykau į Lietuvą, man jis tiesiog keistai skambėjo“, – sako jis.
Nemokama lietuvių kalbos mokymosi platforma „Learn Lithuanian“ pasiekiama čia.
About the Author
