„Palauk, prasidės žiema, tuomet pamatysi“, „elektromobilis mūsų žiemos sąlygomis – nejuokauk“ – su panašiais skeptikų įspėjimais, ypač po rimto snygio, plikledžio ar paspaudus šalčiui, yra susidūrę daugelis elektromobilių savininkų. Ekspertai priminė svarbiausias taisykles elektromobilius eksploatuojant žiemą ir kokių klaidų nedaryti, kad įspėjimas „o ką aš tau sakiau“ netaptų realybe.
Jei baterija išsikraus akimirksniu?
Prasidėjus žiemai, dalis elektromobilių vairuotojų išties susiduria su vadinamąja nuvažiuojamo atstumo baime, turinčia ir atskirą pavadinimą – „Range anxiety“. Ką tektų daryti, jei, esant minusinei temperatūrai, baterija staiga išsikrautų?
Kaip paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis, krituliai, purvas, sniego danga, žema temperatūra – išbandymas visoms transporto priemonėms, tik jei, kalbant apie automobilius su vidaus degimo varikliais, gali kilti problemų juos užvedant rytais ar keliais litrais išauga degalų sąnaudos, elektromobilių vairuotojams tenka daugiau dėmesio skirti prietaisų skydeliui: atidžiau sekti elektros energijos lygį ir sąnaudas, šiek tiek mažiau šildyti saloną ar atidžiau rinktis greitį, taip sutaupant kuo daugiau taip reikalingos energijos.
Pasak Audriaus Kikučio, „Compensa Vienna Insurance Group“ savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovo, elektromobilių vairuotojai dažnai nerimauja dėl galimo baterijos išsikrovimo ne laiku ir ne vietoje, o tas nerimas ypač padidėja šaltuoju metų laiku. Tačiau KASKO draudimo sąlygose numatyta pagalba tokiais atvejais yra panaši kaip ir automobiliams su vidaus degimo varikliu.
Jeigu automobiliui su vidaus degimo varikliu netikėtai pasibaigia degalai, jie tiesiog pristatomi į vietą, tai, išsikrovus elektromobilio baterijai, ji gali būti įkrauta vietoje, atvykus pagalbos automobiliui, aprūpintam specialia aukštos įtampos įkrovimo technika. Įkrovimas vyksta greitai ir tiek, kad įkrovos pakaktų nuvažiuoti iki kitos, klientui patogios, įkrovimo stotelės, kur būtų pakankamai komfortiška laukti visiško baterijos įkrovimo. Tokios paslaugos yra teikiamos tiek miestų, tiek ir užmiesčių teritorijose.
Kaip prailginti nuvažiuojamą atstumą žiemą?
Kad žiemą elektromobiliu nuvažiuojamas atstumas kardinaliai nesiskirtų nuo šiltojo metų laiko, V. Žuraulis priminė keletą taisyklių, aktualių šaltajam metų laikui.
Pirmiausia – didesnes elektros energijos sąnaudas ir mažesnį efektyvumą žiemą lemia trumpi nuvažiuojami atstumai ir dažni sustojimai, mat baterijos temperatūra nespėja pasiekti darbinio lygio. Tokiais atvejais rekomenduojama vengti perjunginėti klimato reguliavimo režimus, dažnai keisti palaikomą temperatūrą ar intensyvumą. Jeigu važiuojama be keleivių, rekomenduojama atjungti arba sumažinti šildymą automobilio gale, aktyviau naudoti sėdynių ir vairo šildymo funkcijas, kuomet šildomi konkretūs paviršiai, o ne visa salono erdvė.
„Teko girdėti apie vairuotojų gudrybes optimizuojant salono šildymą: pirmiausia trumpai jį pašildo, tuomet šildymą išjungia, o, nuvažiavę trumpą atstumą, įjungia pakartotinai – mano, jog pertraukos leis sutaupyti energijos. Iš tiesų, tiesiog išbalansuojama šildymo sistema – kur kas geriau palaikyti kiek žemesnę, bet nuolatinę temperatūrą“, – paaiškino doc. dr. V. Žuraulis.
Visi kiti efektyvaus važiavimo elektromobiliu principai tie patys, kaip ir vairuojant automobilį su vidaus degimo varikliu: vengti staigaus įsibėgėjimo, rinktis mažesnį greitį, stebėti situaciją kelyje – ne tik automobilį priešais. Patariama vengti perteklinio krovinių vežimo, kartu nepamiršti patikrinti padangų slėgio, kuris gerokai nukritus oro temperatūrai taip pat sumažėja ir padidina švaistomos energijos kiekį. Jei įmanoma, elektromobilio saloną rekomenduojama pašildyti, kol jis stovi, ir yra dar įkraunamas.
Nors tikimybė, jog elektromobilis sustos netikėtai, nedidelė, mat vairuotoją apie sparčiai mažėjantį įkrovos lygį įspės ženklai prietaisų skydelyje, pirmieji žingsniai, kurių reikėtų imtis tokį įspėjimą pamačius – išjungti šildymą, kuris ypač imlus energijai, paliekant tik būtiną langų apipūtimą, gerokai sumažinti važiavimo greitį ir įsijungti „eko“ važiavimo režimą. Jei jau akivaizdu, kad energijos pasiekti galutinei stotelei tikrai neužteks, atsarginis variantas – pasižiūrėti, galbūt, netoliese yra degalinė, gyvenvietė ar sodyba. Kritiniu atveju elektromobilį galima įkrauti iš buitinio elektros šaltinio. Kitu atveju, pagelbės tik techninė pagalba.
Kaip paaiškino A. Kikutis, gavus pranešimą apie elektromobilio išsikrovimo atvejį, kiekvienas atvejis pirmiausia vertinamas individualiai ir priklausomai nuo to, kur yra elektromobilis, kokios yra kitos aplinkybės bei kokie sprendimai klientui yra patogiausi, yra priimamas sprendimas transportuoti elektromobilį autovežiu ar vietoje įkrauti bateriją.
Snieguoti keliai neįveikiami?
Šalį nuklojus sniegui, o vietomis pusnims pasiekus kone pusmetrį, ne vienas svarsto, ar elektromobiliu užpustyti keliai apskritai gali būti įveikiami. VILNIUS TECH Automobilių inžinerijos katedros profesorius nuramino: elektromobiliai, kaip ir automobiliai su mechanine pavarų dėže, gali būti varomi keturiais ratais, jų pravažumą, kaip ir kalbant apie bet kurią kitą transporto priemonę, lemia padangų kokybė ir prošvaisa, todėl elektromobiliai žiemos sąlygomis sklandžiai veikiančios pavaros pravažumu gali ne tik konkuruoti, bet ir pralenkti mums įprastus automobilius. Svarbu nepamiršti, kad įprastai elektromobilių baterija montuojama kėbulo dugne, todėl, įveikiant aukštesnes pusnis, ypač kai sniegas kietai sušalęs, galima pažeisti brangios baterijos korpusą.
Svarbu nepamiršti ir dar vienos auksinės taisyklės – esant šaltam orui, nerekomenduojama ilgesniam laikui palikti pilnai iškrautos baterijos (žemiau 10 proc.). Taip pat, net ir baiminantis greito išsikrovimo, nereikėtų jos įkrauti iki 100 proc., ypač ilgesniam laikui. Kasdieniam naudojimui geriausia elektromobilio baterijos įkrovą palaikyti 20–80 proc. įkrovos intervale.
About the Author
