Kaip keičiantis klimatui užtikrinti miškų atsparumą, tinkamos miško dauginamosios medžiagos prieinamumą ir genetinės įvairovės išsaugojimą? Šie klausimai buvo vieni svarbiausių Bergene, Norvegijoje, vykusiame tarptautiniame renginyje „NordGen Forest Conference 2026“.
Konferencijoje „Tree species – Seeds – Resilient use“ susitiko Šiaurės ir kitų Europos šalių miškų mokslo, miško genetinių išteklių, miško dauginamosios medžiagos, valstybinio miškų administravimo ir tiekimo specialistai. Lietuvai konferencijoje atstovavo Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vyriausiosios specialistės Jolanta Nainienė ir Milda Orentienė.
Daugiausiai dėmesio konferencijoje skirta miškų prisitaikymui prie klimato kaitos, tinkamų medžių rūšių ir kilmių parinkimui, miško dauginamosios medžiagos tiekimo užtikrinimui, genetinės įvairovės išsaugojimui, sėklų kokybei ir atsekamumui bei naujų technologijų taikymui sėklininkystėje.
Miško atsparumas prasideda nuo genetinės įvairovės
Kopenhagos universiteto mokslininkas prof. E. Kjær pabrėžė, kad miško atkūrimo sprendimus būtina planuoti ilgalaikėje perspektyvoje – vertinti ne tik prognozuojamas klimato sąlygas, bet ir genetinę įvairovę, medžių rūšių bei jų kilmių adaptacinį potencialą.
Vienu iš prisitaikymo prie klimato kaitos būdų įvardytas rėmimasis vietinėmis, prie esamų sąlygų prisitaikiusiomis ir didele genetine įvairove pasižyminčiomis populiacijomis. Prireikus jas galėtų papildyti tos pačios rūšies pietinės kilmės, o ilgalaikėje perspektyvoje gali būti tiriamos ir kitų, nevietinių rūšių naudojimo galimybės.
Konferencijoje taip pat aptarta pagalbinė migracija – populiacijų perkėlimas į vietoves, kuriose prognozuojamos būsimos klimato sąlygos galėtų būti tinkamos jų išlikimui.
Vis dėlto pabrėžta, kad naujų sėklinės miško bazės objektų atranka, įveisimas ir jų tinkamumo įvertinimas gali užtrukti kelis dešimtmečius. Todėl sprendimus dėl ateities miškų būtina pradėti rengti iš anksto.
Europoje aktualus ir sėklų trūkumas
Kitas svarbus iššūkis – tinkamos miško dauginamosios medžiagos prieinamumas. Europoje jau stebimas kai kurių pageidaujamų rūšių ir kilmių sėklų trūkumas. Tam įtakos turi vis retesni ir mažiau prognozuojami gausaus derėjimo metai bei kai kurių rūšių prastėjantis sėklų daigumas.
Siekiant sumažinti šią riziką, būtina iš anksto prognozuoti sodmenų poreikį, stiprinti medelynų bendradarbiavimą ir vertinti sėklinės miško bazės objektų pajėgumus.
Konferencijoje taip pat pristatytos EUFORGEN rekomendacijos, kaip renkant sėklas išsaugoti genetinę įvairovę. Pabrėžta, kad genetinei įvairovei išsaugoti palankiau surinkti mažesnį sėklų kiekį nuo didesnio skaičiaus skirtingose vietose augančių motininių medžių, nei didelį kiekį – nuo vos kelių medžių. Tokiu požiūriu vadovaujamasi ir projektuojant priemones bei organizuojant sėklų ruošą Lietuvos genetinių miško medžių išteklių objektuose.
Kaip viena iš ilgalaikio genetinių išteklių saugumo priemonių konferencijoje pristatyta Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla. Joje jau saugomi ir VMT perduoti Lietuvos Augalų genetinių išteklių pavyzdžiai, tarp jų – miško medžių sėklos.
Vis dėlto pabrėžta, kad tarptautinės saugyklos negali pakeisti nacionalinės infrastruktūros. Šalys pirmiausia turi plėtoti ir užtikrinti savo nacionalinių genų bankų veiklą.
Naujas medžių rūšis reikia vertinti ilgalaikiais bandymais
Konferencijoje daug dėmesio skirta ir potencialių medžių rūšių bei jų kilmių pasirinkimui, selekcijos galimybėms, sėklų tiekimui ir miškininkystės priemonėms, galinčioms prisidėti prie miškų prisitaikymo prie klimato kaitos, ilgalaikio produktyvumo ir tvaraus medienos tiekimo.
Norvegijos žemės ūkio agentūros atstovas G. Hylen pabrėžė, kad sprendimai dėl naujų medžių rūšių naudojimo turi būti grindžiami ilgalaikiais bandymais ir rizikos vertinimu.
Šią išvadą iliustravo konferencijos dalyviams pristatyti ilgalaikių bandymų rezultatai. Lauko išvykos metu Prestegårdsskogen miško objektuose Os savivaldybėje apžiūrėti nuo 1965–1967 m. vykdomi medžių rūšių ir kilmių bandymai.
Daugiau kaip 60 metų vykdytame bandyme vertintos vietinės ir introdukuotos spygliuočių rūšys bei skirtingos jų kilmės. Geriausiu išlikimu ir produktyvumu pasižymėjo sitkinė eglė, Lutzo eglė ir serbinė eglė, o vietinės kilmės paprastoji eglė taip pat pasižymėjo geru augimu. Kitų introdukuotų rūšių – suktaspyglės pušies, juodosios eglės, dygiosios eglės, Engelmano eglės ir japoninio maumedžio – rezultatai buvo prastesni.
Šie ilgalaikiai bandymai parodo, kad medžių rūšių ir kilmių tinkamumą konkrečioms augavietėms galima patikimai įvertinti tik ilgą laiką stebint jų išlikimą, augimą ir reakciją į aplinkos bei miškininkystės sąlygas. Tai ypač aktualu ieškant būdų, kaip miškus pritaikyti prie besikeičiančio klimato.
Skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas – ir sėklininkystėje
Konferencijoje pristatytos ir technologijos, galinčios ateityje palengvinti sėklininkystės procesus.
Suomijos gamtos išteklių instituto „Luke“ atstovas T. Ylioja pristatė dronų ir dirbtinio intelekto taikymą paprastosios eglės moteriškų žiedų apskaitai sėklinėse plantacijose. Ši technologija gali būti naudojama prognozuojant kankorėžių derlių ir planuojant sėklų ruošą.
Lietuvoje jos pritaikymo galimybės šiuo metu ribotos, nes daugiau dėmesio skiriama paprastajai pušiai ir lapuočiams – paprastajam ąžuolui, karpotajam beržui, juodalksniui ir kitoms rūšims. Jų smulkius ir sunkiau pastebimus žiedus, kankorėžius, žirginius, giles ar kitus sėklų derėjimo požymius aptikti ir suskaičiuoti yra sudėtingiau.
Kita pristatyta inovacija – Suomijos įmonės „Innomentarium“ kuriama „SeediX“ rentgeno sistema, leidžianti nepažeidžiant sėklų įvertinti jų kokybę ir gyvybingumą.
Ši technologija galėtų būti pritaikyta ir Lietuvoje, Augalų genų banke saugomoms įvairioms kultūrinėms, retoms, žolinėms, krūmų ir medžių rūšims. Kasmet čia tiriama apie 500 jau saugomų ir 227 naujai gautų sėklų pavyzdžiai, o jų tyrimams skiriama apie 1500 valandų.
Šiuo metu gyvybingumui nustatyti panaudotos sėklos nebegali būti grąžinamos saugoti. „SeediX“ technologija leistų sėklas ištirti jų nepažeidžiant, todėl būtų galima išsaugoti tiriamus pavyzdžius ir tyrimų laiką sutrumpinti ne mažiau kaip perpus.
Šiaurės šalys ieško bendrų sprendimų
Praktinėse dirbtuvėse daugiausia dėmesio skirta miško sėklų ir sodmenų tiekimui kintant klimatui. Dalyviai nagrinėjo, kaip miško dauginamosios medžiagos tiekimo sistemą sustiprinti atsparumo klimato kaitai požiūriu ir kokias temas verta bendrai nagrinėti antrajame Šiaurės šalių projekto etape.
Diskutuota apie tris galimus miškų prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijus. Pirmajame daugiausia dėmesio skiriama vietinėms medžių rūšims ir genetinės įvairovės didinimui. Antrajame šis požiūris papildomas kitų Europos regionų tinkamų rūšių ir kilmių naudojimu, o trečiajame svarstoma ir nevietinių medžių rūšių introdukcija.
Diskusijose išryškėjo bendra kryptis – miškų prisitaikymas turėtų būti laipsniškas ir paremtas duomenimis. Tam reikalingi ilgalaikiai rūšių ir kilmių bandymai, rizikos vertinimas, bendri šalių tyrimų tinklai, duomenų mainai ir išankstinis būsimo sėklų bei sodmenų poreikio planavimas.
Vertinant introdukuotų rūšių naudojimo galimybes, svarbu įvertinti ne tik jų augimą ir išlikimą miške, bet ir ekonominius bei pramoninius aspektus: ar jų medienos fizinės, mechaninės ir technologinės savybės atitiks esamų gamybos procesų reikalavimus, ar nereikės papildomų investicijų ir ar bus užtikrintas pakankamai stabilus medienos tiekimas.
Konferencijoje aptarti klausimai rodo, kad miškų atsparumas klimato kaitai priklausys ne nuo vieno sprendimo. Tam reikalinga genetinė įvairovė, ilgalaikiai tyrimai, patikima sėklų ir sodmenų tiekimo sistema, atsakingas naujų rūšių vertinimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir naujų technologijų taikymas.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
About the Author
