Komentaro autorius Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius
Kas turėtų būti atsakingas už finansiškai saugią žmogaus senatvę – valstybė, darbdavys ar pats gyventojas? Kitų šalių patirtis rodo, kad pensijų sistemos iššūkius išsprendė tos rinkos, kuriose atsakomybė paskirstyta visoms suinteresuotoms šalims. Pavyzdžiui, Airijoje ar Islandijoje lėšas pensijoms dažniausiai drauge kaupia darbuotojai, darbdaviai ir valstybė. Lietuvos verslas taip pat vis dažniau rodo iniciatyvą skatinti darbuotojus rūpintis finansine ateitimi.
Demografiniai iššūkiai Europoje ryškėja – dėl mažo gimstamumo sparčiai blogėja dirbančių ir pensinio amžiaus gyventojų santykis. Kartu ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, todėl visaverčiam gyvenimui senatvėje prireikia vis daugiau santaupų. Tai lemia ir didesnę naštą socialinės apsaugos sistemai.
Nuo šių metų Lietuvoje buvo atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į II pakopos pensijų fondus. Tuo metu kitos šalys kaip tik pradėjo taikyti automatinį įtraukimą.
Vienas naujesnių pavyzdžių – Airija. 2024 m. šalyje buvo priimtas automatinį įtraukimą į pensijų kaupimą reglamentuojantis įstatymas, o nuo 2026 m. pradėjo veikti „MyFutureFund“ sistema. Pirmaisiais sistemos veikimo metais darbuotojas ir darbdavys moka po 1,5 proc. darbuotojo bruto darbo užmokesčio, o valstybė papildomai prisideda 0,5 proc. Ilgainiui įmokos didės: dešimtais sistemos veikimo metais darbuotojo ir darbdavio įmokos sieks po 6 proc., o valstybės – 2 proc. Taip Airijoje įtvirtintas principas, kad pasirengimas pensijai yra bendra žmogaus, valstybės ir darbdavio atsakomybė.
Panašus principas jau seniai taikomas Islandijoje, kur profesinis pensijų kaupimas yra neatsiejama darbo santykių dalis, o įmokas moka ir darbuotojai, ir darbdaviai. Tai lėmė, kad Islandijoje pensijai kaupia apie 90 proc. visų dirbančiųjų. Be to, Islandija dažnai minima tarp valstybių, sukūrusių stipriausias daugiapakopes pensijų sistemas. Bendrai pastebima, kad stipriausiose pensijų sistemose, kuriose darbdaviai renkasi prisidėti prie darbuotojų taupymo senatvei, daugiau dirbančiųjų rūpinasi savo finansine ateitimi.
Dalis Lietuvos verslo taip pat ėmėsi iniciatyvos skatinti darbuotojus pradėti galvoti apie savo finansinę ateitį. Kai kurie darbdaviai prisideda prie darbuotojų kaupimo III pakopos pensijų fonduose arba sukuria individualias taupymo ir investavimo programas. Dažniausiai galimybė kaupti pensijai siūloma kaip viena iš platesnio darbuotojų naudų paketo alternatyvų.
Prie darbuotojų pensijų kaupimo dažniau prisideda didžiosios šalies bendrovės, kurios neretai pirmauja ir patraukliausių darbdavių reitinguose. Nors oficialios statistikos nėra, remdamasis mūsų bendrovės praktika vertinčiau, kad įvairaus pobūdžio pensijų programas siūlo maždaug 10–15 proc. darbdavių.
Apie darbdavių pensijų kaupimo programų paplitimą iš dalies galima spręsti ir iš III pakopos pensijų fondų statistikos, nes būtent šiuos fondus darbdaviai dažniausiai renkasi mokėdami įmokas už darbuotojus. Lietuvos banko duomenimis, III pakopos pensijų fonduose lėšas kaupia apie 200 tūkst. dalyvių. Palyginti su maždaug 1,5 mln. dirbančiųjų Lietuvoje, tai vis dar gana nedidelė darbo rinkos dalis.
Galima sakyti, kad darbdavio ir darbuotojo partnerystė kaupiant pensijai Lietuvoje jau formuojasi, tačiau tokių programų mastas kol kas yra nedidelis. Tiesa, pastebima, kad po Lietuvoje įgyvendintos pensijų reformos susidomėjimas kaupimu III pakopos pensijų fonduose didėja.
Ar patys darbuotojai vertina į pensijas orientuotas darbdavių iniciatyvas? Duomenys rodo, kad taip. Pernai bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ atlikta Lietuvoje veikiančių bendrovių darbuotojų apklausa parodė, kad 52 proc. respondentų būtų linkę ilgiau dirbti įmonėje, kuri rūpinasi darbuotojų ilgalaikiu taupymu ir sąžiningu atlygiu. Beveik pusė – 49 proc. – apklaustųjų taip pat mano, kad darbdavio sprendimas prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo yra viena iš į žmogų orientuotos verslo kultūros išraiškų. Dar 38 proc. teigė, kad darbdavio vykdoma pensijų kaupimo programa skatina juos labiau prisidėti prie ilgalaikių įmonės tikslų, tai yra, didina motyvaciją stengtis ir siekti rezultatų.
Tai svarbus signalas darbdaviams. Ilgą laiką darbuotojų naudų paketuose dominavo naudos, orientuotos į dabartinį vartojimą – sporto klubo abonementai, įvairios fizinės dovanos, nuolaidos, laisvalaikio pramogos. Tačiau apklausų duomenys rodo, kad darbuotojai vis labiau vertina ilgalaikį pokytį jų gyvenime kuriančius sprendimus.
Darbdavio rūpinimąsi jų finansine ateitimi darbuotojai sieja su įmonės kultūra, tad tai stiprina lojalumą. Šiuo metu tokios iniciatyvos išlieka ir konkurenciniu pranašumu varžantis dėl talentų. Telieka palinkėti, kad ilgainiui jos populiarėtų.
About the Author
