Siekdami didesnės savo finansų kontrolės, kone 4 iš 10 šalies gyventojų per pastaruosius metus sumažino spontaniškų pirkinių kiekį arba jų iš viso atsisakė, o beveik kas trečias gyventojas ribojo laisvalaikio išlaidas. Nors tokie pasirinkimai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip natūralus būdas didinti savo finansinį saugumą, visgi labiausiai užtikrinti finansine padėtimi jaučiasi ne save ribojantys gyventojai, o besiimantys aktyvesnių veiksmų, pavyzdžiui, investuojantys ar ieškantys papildomų pajamų šaltinių.
Pasak Aurelijos Kazlauskienės, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės, pastaraisiais metais šalies gyventojų elgsena ir įpročiai asmeniniam ar šeimos finansų saugumui užtikrinti buvo dažniausiai susiję su išlaidų karpymu ir kontrole.
„Kai dėl pinigų neramu, pirmiausia karpome tai, ką galime kontroliuoti – spontanišką pirkinį, vakarienę mieste ar laisvalaikio išlaidas. Tačiau naujai sudarytas gyvenimo nuspėjamumo rodiklis atskleidė paradoksą: didesnį finansinio užtikrintumo jausmą turi ne susiveržti diržą linkę gyventojai, o tie, kurie aktyviau ieško papildomų galimybių stiprinti savo finansus“, − sako A. Kazlauskienė.
Bendrovės inicijuotas tyrimas apie gyvenimo nuspėjamumą rodo, kad 38 proc. šalies gyventojų atsisakė impulsyvių pirkinių, 37 proc. kaupė santaupas, o 31 proc. – ribojo laisvalaikio išlaidas, dar 26 proc. peržiūrėjo ir sumažino kitas išlaidas, siekdami didinti finansinį atsparumą.
„Visgi tyrimas atskleidė ir kitą medalio pusę − vertinant finansinio užtikrintumo jausmą, sąsaja su taupymu ir išlaidų ribojimu buvo pati silpniausia. Tarp atsisakiusiųjų spontaniškų pirkinių bei ribojusiųjų laisvalaikio išlaidas finansinio nuspėjamumo įvertis siekė tik apie 59 balus iš 100 galimų. Kai tuo metu, pavyzdžiui, radusiųjų papildomų pajamų šaltinius gyventojų finansų kontrolės rodiklis buvo gerokai aukštesnis ir sudarė 69 balus“, − komentuoja A. Kazlauskienė.
Remiantis tyrimo rezultatais, aukštą asmeninių finansų saugumo įvertį turėjo ir investuojantys gyventojai bei turintys savanoriškų draudimo apsaugų, atitinkamai, 68 ir 66 balai iš 100 galimų.
Kodėl pirmiausia griebiamės išlaidų karpymo
Ekspertė pažymi, kad finansinio neapibrėžtumo akivaizdoje žmonės pirmiausia renkasi tai, ką gali lengviausiai kontroliuoti ir rezultatą pamatyti iš karto.
„Atsisakyti pirkinio yra paprasčiau nei pradėti investuoti ar ieškoti papildomų pajamų, nes pastarieji veiksmai reikalauja daugiau pastangų, laiko ir tolerancijos potencialiai rizikai. Tačiau išlaidų ribojimas dažniausiai padeda suvaldyti tik dabartinę situaciją, o ne išplėsti žmogaus galimybes ateityje“, − sako A. Kazlauskienė.
Vis tik, pasak jos, žemiausiai savo finansų nuspėjamumą vertina tie gyventojai, kurie nesiėmė jokių veiksmų – nei stengėsi kontroliuoti bei mažinti išlaidas, nei ieškojo papildomų investavimo ar uždarbio galimybių.
Remiantis tyrimo rezultatais, šiai finansiškai pasyviųjų kategorijai galima priskirti kas dešimtą šalies gyventoją.
„Per pastaruosius metus 11 proc. šalies gyventojų nesiėmė nė vieno veiksmo savo finansiniam užtikrintumui didinti, ir būtent ši grupė savo finansinės situacijos nuspėjamumą vertina prasčiausiai. Vis dėlto tokio neveiksnumo nereikėtų skubėti laikyti abejingumu ar neatsakingumu. Dažnu atveju žmonėms gali tiesiog stigti žinių, aiškaus plano ar tikėjimo, kad nedideli sprendimai iš tiesų gali sustiprinti jų finansinę padėtį ateityje“, – sako ekspertė.
A. Kazlauskienė pabrėžia, kad finansinis užtikrintumas nebūtinai prasideda nuo didelių investicijų. Pirmasis žingsnis gali būti kasdienių išlaidų peržiūra, nedidelio rezervo kaupimas, turimų finansinių apsaugų įvertinimas ar papildomų pajamų galimybių paieška.
„Svarbiausia – pereiti nuo pasyvaus nerimo dėl ateities prie konkretaus, kad ir nedidelio veiksmo ar naujo įpročio formavimo. Tai gali padėti žmogui susigrąžinti jausmą, kad jis gali daryti įtaką savo finansinei situacijai, o pasiekti pirmieji pozityvūs rezultatai būna postūmis nesustoti”, − apibendrina „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Trys klausimai finansiniam atsparumui pasitikrinti
Pasak A. Kazlauskienės, finansinio atsparumo nereikia pradėti nuo sudėtingų skaičiavimų. Visų pirma verta sau atsakyti į tris paprastus klausimus.
1. Ar žinau, koks mano vieno mėnesio finansų balansas?Žinant savo būtinąsias išlaidas lengviau suprasti, kiek finansinės erdvės lieka kaupimui ir kokio rezervo reikėtų netekus dalies pajamų ar susidūrus su neplanuotomis išlaidomis.
2. Ar turiu į ką atsiremti, jei pajamos staiga sumažėtų?Net ir nedidelis reguliariai kaupiamas rezervas ilgainiui didina galimybes pačiam atlaikyti mažesnius finansinius netikėtumus.
3. Kokiam netikėtam įvykiui mano santaupų jau nebeužtektų padengti?Didelė žala turtui, nelaimingas atsitikimas ar kitas reikšmingas įvykis gali pareikalauti sumos, kurios žmogus nenorėtų arba negalėtų padengti iš savo santaupų. Tokiais atvejais verta įvertinti, kokias rizikas žmogus gali prisiimti pats, o nuo kurių finansinių pasekmių gali padėti apsisaugoti draudimas.
Apie Gyvenimo nuspėjamumo rodiklį
Gyvenimo nuspėjamumo rodiklis yra išvestinis indeksas, kurio pagrindas – bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas kiekybinis gyventojų nuomonės tyrimas. Jo metu 1001 respondentas įvertino, kiek nuspėjama artimiausioje 12 mėnesių perspektyvoje jiems atrodo kiekviena iš šių penkių gyvenimo sričių: finansai, sveikata, kasdienybė, karjera ir sociopolitika.
Respondentai taip pat buvo paprašyti įvertinti, kiek jie jaučia galintys daryti įtaką kiekvienoje iš šių sričių, ir nurodyti, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi.
Indeksas atskleidė, kad šiuo metu bendras gyvenimo nuspėjamumas Lietuvoje yra tik šiek tiek didesnis nei vidutinė jo reikšmė − siekia 54 balus iš 100 galimų.
Daugiau informacijos: https://www.ld.lt/gyvenimo-nuspejamumo-rodiklis
About the Author
