Kai rinkoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, vien paskelbti apie laisvą darbo vietą nebepakanka. Įmonės ieško naujų būdų pasiekti potencialius darbuotojus, o kartu – ir naujų argumentų, kodėl žmogus turėtų rinktis būtent jų darbo vietą. Pramonės įmonių patirtis rodo, kad vis svarbesni tampa ne tik atlygis ar pareigų aprašymas, bet galimybė pamatyti būsimą darbo vietą, susipažinti su technologijomis ir įvertinti, ką joje bus galima išmokti.
Specialistų trūkumas verčia keisti paieškos taisykles
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbuotojų trūkumas tampa vis aktualesne problema gamybos sektoriuje. 2025 m. jį vienu iš trijų didžiausių iššūkių įvardijo net 55,6 proc. gamybos įmonių, nors 2022 m. taip teigė tik 33,5 proc. Be to, 54,5 proc. įmonių kaip reikšmingą riziką išskyrė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o 43,1 proc. nurodė, kad darbo ieškančių žmonių profesinis pasirengimas ne visada atitinka verslo poreikius.
Tai reiškia, kad įmonėms tenka ieškoti ne tik daugiau kandidatų, bet ir naujų būdų pasiekti žmones, turinčius reikalingų kompetencijų. Be įprastų darbo skelbimų, naudojamos darbuotojų rekomendacijos, aktyvi specialistų paieška profesiniuose socialiniuose tinkluose, bendradarbiavimas su universitetais ir profesinio mokymo įstaigomis, o dalį kompetencijų įmonės renkasi auginti viduje.
„Darbdavių konkurencija dėl žmonių prasideda gerokai anksčiau nei darbo pokalbis. Žmogus vertina ne tik atlyginimą, bet ir darbo aplinką, galimybes mokytis, technologijas bei tai, kaip atrodys jo kasdienybė. Todėl vis svarbiau ne tik paskelbti apie laisvą darbo vietą, bet ir parodyti, ką iš tikrųjų siūlai“, – sako VMG personalo direktorė Raimonda Mačiulskienė.
Darbo vietos realybė gali būti svarbesnė už jos aprašymą
Kaip pastebi „Klaipėdos medienos“ vadovas Paulius Barzdonis, gamybos sektoriui konkuruojant dėl darbuotojų, vienu iš iššūkių išlieka atotrūkis tarp to, kaip potencialūs darbuotojai įsivaizduoja darbą gamykloje, ir to, kaip jis atrodo šiandien.
„Gamyklą dalis žmonių vis dar įsivaizduoja kaip triukšmingą, dulkėtą vietą, kur daug sunkaus fizinio darbo. Tačiau šiuolaikinėje gamyboje žmogaus vaidmuo daugeliu atvejų yra visai kitoks – jis valdo procesą, prižiūri įrenginius, stebi sistemų darbą ir priima sprendimus“, – sako P. Barzdonis.
Jo teigimu, šis atotrūkis svarbus ir vertinant, kaip įmonės pristato darbo vietas potencialiems darbuotojams. Darbo skelbimas gali apibūdinti pareigas, tačiau ne visada leidžia suprasti, kokioje aplinkoje žmogus dirbs, kiek procesų yra automatizuota ar kaip atrodo kasdienis darbas. Dėl to gamybos įmonės vis dažniau ieško būdų parodyti darbo vietą realybėje.
Vienas iš tokių pavyzdžių – „Klaipėdos medienos“ organizuojama atvirų durų diena gamykloje. Jos metu potencialūs darbuotojai gali iš arti pamatyti gamybos procesus, naudojamas technologijas ir darbo aplinką. Tokia patirtis gali būti ypač svarbi žmonėms, kurie iki tol su šiuolaikine gamyba nebuvo susidūrę.
„Po ankstesnio renginio įmonė sulaukė daugiau susidomėjimo darbo pasiūlymais, o didžiausias kandidatų aktyvumas buvo stebimas savaitę po renginio. Lankytojai taip pat teigė, kad gamyklos aplinka maloniai nustebino ir pakeitė išankstinį įsivaizdavimą apie darbą joje“, – teigia P. Barzdonis.
Ieškoma ne tik patirties, bet ir gebėjimo mokytis
Anot jo, keičiasi darbuotojų paieškos kanalai ir tai, ko įmonės ieško pačiame žmoguje. Automatizuojant gamybą, dalį fizinių operacijų perima robotizuotos sistemos, todėl darbuotojams reikia daugiau technologinių ir skaitmeninių kompetencijų.
„Pakavimo linijose tai matome labai akivaizdžiai. Anksčiau darbuotojas pats sudėdavo komponentus į pakuotę, lankstydavo ir uždarydavo dėžes. Dabar šiuos veiksmus atlieka robotizuota sistema, o žmogus tik prižiūri procesą. Kokybės kontrolėje optinės sistemos gali pačios aptikti gaminio defektus“, – sako P. Barzdonis.
Pasak pašnekovo, dėl to vis svarbesnis tampa ne tik turimų įgūdžių sąrašas, bet ir žmogaus gebėjimas prisitaikyti.
„Anksčiau buvo svarbiausia gerai išmanyti savo įrenginį ar įrankį. Dabar reikia ir skaitmeninių įgūdžių, technologinio proceso supratimo, o svarbiausia – noro mokytis ir pokyčius priimti ne kaip grėsmę, o galimybes. Technologijos keičiasi greitai, todėl žmogaus gebėjimas prisitaikyti tampa ne mažiau svarbus nei jo turima patirtis“, – teigia P. Barzdonis.
About the Author
