Europoje stiprinant kovą su nelegaliais augalų apsaugos produktais, Lietuvoje svarstoma keisti taisykles, kurios šiuo metu riboja vieną iš galimų piktnaudžiavimo kelių – lygiagrečiai parduodamų produktų perpakavimą. Ši rizika aptarta ir šią savaitę Vilniuje vykusiame Europol operacijos „Silver Axe XII“ renginyje, subūrusiame teisėsaugos, kontrolės institucijų ir pramonės atstovus.
„Lygiagreti prekyba – tai teisėta galimybė vienoje ES šalyje registruotą augalų apsaugos produktą, gavus atitinkamą leidimą, tiekti ir kitos valstybės rinkai, jeigu jis yra tapatus joje registruotam produktui. Tokiu atveju svarbu, kad visoje tiekimo grandinėje būtų galima patikimai atsekti produkto kilmę“, – sako asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.
Pasak jos, viena jautriausių tokios tiekimo grandinės vietų yra paralelinių produktų perpakavimas prieš juos įvežant į Lietuvą – kai originali gamintojo pakuotė pakeičiama kita.
„Pakeitus originalią gamintojo pakuotę atsiranda papildoma erdvė, kur gali nutrūkti produkto atsekamumas – tampa sunkiau patikimai susieti jį su gamintoju ir konkrečia gamybos partija. Būtent tokios spragos sudaro palankesnes sąlygas nelegalų padirbtą produktą pateikti kaip teisėtą. Be to, tokiam perpakavimui nėra jokios ekonominės logikos – dėl to produktas tik pabrangtų“, – teigia Z. Varanavičienė.
Ekspertė pažymi, kad tais atvejais, kai rinkai reikalingos mažesnės pakuotės, gamintojai ir šiandien gali įvežti pageidaujamą dydį, organizuoti perpakavimo procesą patys arba pasitelkti įgaliotus partnerius, taip užtikrinant produkto atsekamumą, kokybės kontrolę ir atsakomybę už produktą.
Lietuvoje – siūlymas keisti dabar galiojančią tvarką
Anot Europol renginyje dalyvavusio „BASF Agricultural Solutions“ kovos su nelegalia prekyba eksperto ir „CropLife Europe“ ekspertų grupės nario Philippe Baudoin, Europos Sąjungoje nėra vieningos perpakavimo tvarkos.
„Dalis ES valstybių, tarp jų Lietuva, Prancūzija ir Ispanija, lygiagrečios prekybos produktų perpakavimą šiuo metu draudžia. Kitose šalyse taikomas kitoks modelis – pavyzdžiui, Danijoje ir Belgijoje perpakavimas leidžiamas, tačiau jam taikomi griežti apribojimai ir kontrolės priemonės. Vis dėlto ir kai kurios šiuo metu perpakavimą leidžiančios valstybės persvarsto galiojančią tvarką. Tarp jų – Portugalija, svarstanti galimybę reikalavimus griežtinti ir įvesti perpakavimo draudimą. Tai rodo, kad visoje Europoje ieškoma tinkamos pusiausvyros tarp laisvos prekybos, produktų atsekamumo ir apsaugos nuo rizikos, susijusios su nelegalia prekyba“, – pažymi jis.
Lietuvoje draudimas perpakuoti augalų apsaugos produktus, tapačius šalyje registruotiems produktams, galioja nuo 2019 m. Tačiau dabar svarstomame Augalų apsaugos įstatymo projekte numatoma kitokia tvarka: perpakuoti tokius produktus būtų leidžiama, jei jie atitiktų ES reglamente nustatytus tapatumo kriterijus ir jiems būtų išduotas lygiagrečios prekybos leidimas. Projekte taip pat numatomi ženklinimo reikalavimai ir pareiga iš anksto informuoti Valstybinę augalininkystės tarnybą apie planuojamą perpakavimą.
Z. Varanavičienės teigimu, svarbu vertinti ne tik perpakavimui taikomus reikalavimus, bet ir praktines tokio pokyčio pasekmes produkto kontrolei ir atsekamumui.
„Kyla klausimas, ar keisdami dabar galiojančią tvarką nesukurtume papildomos galimybės paslėpti nelegalaus produkto kilmę. Kai Europoje dedama vis daugiau pastangų užkirsti kelią tokių produktų patekimui į rinką, Lietuvai svarbu neprarasti jau turimų kontrolės saugiklių. Kyla klausimas ir dėl inicijuojamų pokyčių ekonominio pagrįstumo – nėra apskaičiuota, kad numatoma nauda viršys papildomas kontrolės, atsekamumo ir nelegalios prekybos rizikas“, – pastebi „CropLife Lietuva“ vadovė.
Nelegali prekyba persikelia ir į internetą
Kita vis aktualesnė problema – nelegalių augalų apsaugos produktų prekyba internetu. Pasak Z. Varanavičienės, elektroninė prekyba leidžia lengvai pasiekti pirkėjus skirtingose šalyse, tačiau tais pačiais kanalais gali naudotis ir nelegalių produktų pardavėjai.
„Internete riba tarp valstybių praktiškai išnyksta – pardavėjas gali būti vienoje šalyje, platforma kitoje, o produktas išsiunčiamas pirkėjui dar iš kitur. Todėl nelegalių produktų kontrolė tampa gerokai sudėtingesnė nei tradicinėje prekyboje“, – sako Z. Varanavičienė.
Problema neapsiriboja tuo, kad vartotojas gali įsigyti neregistruotą ar padirbtą produktą. Dalis augalų apsaugos produktų dėl savo savybių priskiriami pavojingiems kroviniams, kuriems taikomi specialūs transportavimo reikalavimai. Todėl rizikų atsiranda ir tuomet, kai tokie produktai siunčiami kaip įprastos pašto ar kurjerių siuntos, nesilaikant jiems taikomų reikalavimų.
„Pavojus čia dvejopas: vartotoją gali pasiekti nelegalus produktas, kurio kilmės ir atitikties saugos reikalavimams negalima patikimai patikrinti, o netinkamai siunčiamos pavojingos medžiagos gali kelti riziką ir žmonėms visoje pristatymo grandinėje“, – sako Z. Varanavičienė.
Svarbus institucijų ir verslo bendradarbiavimas
Kovojant su nelegalia augalų apsaugos produktų prekyba svarbu keistis informacija apie naujus jų platinimo būdus ir konkrečius pažeidimų atvejus. „Silver Axe XII“ renginyje pramonės atstovai pristatė su jų prekių ženklais susijusius atvejus, o kartu su kontrolės ir teisėsaugos institucijomis aptarė nelegalių produktų patekimo į ES rinką kelius.
„Nelegalios prekybos būdai keičiasi, todėl svarbu, kad informaciją apie pastebėtas rizikas ir pažeidimus turinčios institucijos bei verslas ja dalytųsi. Tokiu būdu galima greičiau atpažinti naujus nelegalių produktų platinimo kelius ir į juos reaguoti“, – sako Z. Varanavičienė.
About the Author
