Rugsėjo 22 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje vyks „Atvirumo demencijai forumas“ – viena svarbiausių „Atvirumo demencijai dienų 2026“ programos dalių. VšĮ „Socialiniai meno projektai“ ir asociacijos „Demencija Lietuvoje“ organizuojamame renginyje kultūros, sveikatos ir socialinės srities specialistai bei muziejų profesionalai ieškos būdų, kaip kultūros erdves pritaikyti žmonėms, gyvenantiems su demencija.
Viena pagrindinių forumo temų – visuomeninė iniciatyva „TADAM: atvirų demencijai muziejų tinklas“. Renginyje bus aptariama, kaip muziejų aplinką, komunikaciją ir veiklas padaryti prieinamesnes šią būklę turintiems asmenims bei jų artimiesiems. Užsienio šalių patirtimi forume dalysis viešnios Cristina Bucci iš Italijos ir Bairbre Ann-Harkin iš Airijos.
Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė pabrėžia, kad šalyje su demencija gyvena daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, tačiau dėl stigmos ir paslaugų trūkumo ši grupė dažnai lieka izoliuota.
„Kultūros įstaigos gali prisidėti prie demencijos stigmos mažinimo, žmonių sveikatos ir gerovės stiprinimo. Kviečiame kultūros įstaigas ne tik siūlyti tai, ką jos jau turi, bet pirmiausia įsiklausyti į demenciją turinčių žmonių poreikius ir suprasti, kaip užmegzti ryšį,“ – teigia I. Petkutė.
TADAM idėja bus tęsiama Ryčio Juozapavičiaus moderuojamoje diskusijoje, kurioje dalyvaus Lietuvos kultūros tarybos, akademinės bendruomenės atstovai ir trijų nacionalinių Lietuvos muziejų vadovai. Muziejų atstovai dalijasi įžvalgomis apie kultūros erdvių potencialą:
- Daina Kamarauskienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja: „Muziejų galimybės atsiskleidžia dirbant greta specialistų, besirūpinančių demenciją turinčiais žmonėmis. Vizualus menas ir istoriniai artefaktai pažadina trūkinėjančią atmintį, paskatina nuveikti ką nors smagaus drauge ir leidžia pasijusti ramiau palaikančioje bendruomenėje.“
- Dr. Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė: „Muziejaus atvirumas – tai gebėjimas atpažinti skirtingus poreikius ir kurti santykį, paremtą pagarba ir atjauta. Jei muziejuje išmokstame geriau suprasti demenciją ar kitus individualius poreikius, šias žinias išsinešame ir už muziejaus ribų. Taip prisidedame prie empatiškesnės visuomenės kūrimo.“
- Dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius: „Muziejus turi būti ne tik fiziškai prieinamas, bet ir emociškai svetingas. Žmonėms, gyvenantiems su demencija, kultūros institucijos gali tapti svarbiais ryšio su pasauliu kontekstais – vietomis, padedančiomis pažadinti prisiminimus, emocijas ir bendrystės jausmą.“
Forumo programoje taip pat numatytos patyriminės dirbtuvės „Atvirumo įgūdžiai“ bei baigiamoji diskusija „Kaip demencija gali praturtinti gyvenimą?“, moderuojama Jurgitos Ribinskaitės – Glatzer. Diskusija kvies kelti esminį klausimą: ar visuomenėje matome žmogų, ar tik jo diagnozę? Šioje diskusijoje dalyvaus ir žmogaus teisių klausimą aptars prof. dr. Jonas Ruškus, demenciją turinčių asmenų artimieji-patirties ekspertai, visuomenininkai: advokatė-mediatorė Mida Vengeliauskaitė, sociologas ir socialinis darbuotojas Paulius Godvadas, medicinos psichologė Regina Morkūnienė, renginio fasilitatorius R. Juozapavičius.
Renginį užbaigs unikalus šokio menininkės Vaivos Paukštės šokio performansas – refleksija į diskusiją.
Praktinė informacija ir faktai žiniasklaidai
- Renginio laikas ir vieta: „Atvirumo demencijai forumas“ vyks rugsėjo 22 d. 9.30–18.00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius).
- Renginys nemokamas, su registracija. Registracijos nuoroda: https://forms.gle/7xT2zsWFro4aNBjw5
- Renginio programa: spausti čia
- Forumas yra „Atvirumo demencijai dienų 2026“, vyksiančių rugsėjo 20–24 dienomis Vilniuje, Kaune ir nuotoliniu būdu, dalis.
- Daugiau informacijos: www.atvirademencijai.lt
Organizatoriai: asociacija „Demencija Lietuvoje“ ir VšĮ „Socialiniai meno projektai“.
Asociacija „Demencija Lietuvoje“ atstovauja demenciją turintiems žmonėms bei jų artimiesiems, mažina su šia būkle susijusią stigmą, stiprina pagalbos prieinamumą ir yra pilnateisė tarptautinės organizacijos „Alzheimer Europe“ narė.
Programos partneriai: Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Nationalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejas, LR Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), LSMU Kauno ligoninė, Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija, Asmens su negalia teisių gynimo agentūra prie SADM, Vilniaus miesto savivaldybė.
Komunikacinis partneris: LRTPagrindinis rėmėjas: medicinos kompanija „Eli Lilly“Rėmėjai: ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje, Italijos ambasada, Italų kultūros institutas Lietuvoje.
Svarbiausi faktai apie demenciją (kontekstui):
- Tai sindromas: Demencija nėra viena konkreti liga – tai sindromas, kurį sukelia įvairios galvos smegenų ligos (dažniausia – Alzheimerio liga, sudaranti 50–70 proc. atvejų). Ji paveikia atmintį, mąstymą, elgesį ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis.
- Amžius yra pagrindinis nekeičiamas demencijos rizikos veiksnys, tačiau net 45 proc. demencijos atvejų galima išvengti, atliepiant keičiamus su gyvensena susijusius veiksnius.
- Nors dažniausiai išsivysto vyresniems nei 65 metų žmonėms, ji gali pasireikšti ir jaunesniame (40–50 metų) amžiuje.
- Statistika: Higienos instituto (2025 m.) duomenimis, Lietuvoje demencijos diagnozę turi beveik 44,5 tūkst. žmonių. Tačiau realus skaičius, asociacijos vertinimu, gali siekti apie 56 tūkst. atvejų.
- Simptomai: Ankstyvieji požymiai – trumpalaikės atminties sutrikimai, sunkumai atliekant įprastas užduotis, sumišimas, apatija, asmenybės pokyčiai. Visuomenės informuotumo didinimas, kova su stigma gali prisidėti prie ankstyvos diagnozės. Ankstyva diagnozė leidžia laiku gauti pagalbą ir geriau pasiruošti gyvenimui su šia būkle.
About the Author
