Regos praradimas dažnai vertinamas pirmiausia kaip sveikatos problema, tačiau jo pasekmės gerokai platesnės. Silpstanti rega gali reikšti prarandamą savarankiškumą, galimybę dirbti, vairuoti, užsiimti mėgstama veikla ar palaikyti socialinius ryšius. Kartu vis daugiau atsakomybės tenka artimiesiems, o bendras poveikis persikelia į darbo rinką, socialinę sistemą ir valstybės ekonomiką.
Apie šią augančią naštą tarptautinėje „Roche“ surengtoje diskusijoje kalbėjo pacientų organizacijų, sveikatos ekonomikos ir oftalmologijos ekspertai. Jie pabrėžė, kad regos praradimo kainą būtina vertinti ne tik per gydymo išlaidas, bet ir per poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, šeimai bei visuomenės produktyvumui.
Pasaulyje su regos praradimu gyvena daugiau kaip 330 mln. žmonių, o jo poveikis neapsiriboja sveikatos priežiūros išlaidomis. „WifOR Institute“ duomenimis, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ir diabetinės retinopatijossocioekonominė našta dešimtyje tirtų šalių 2023 m. siekė 60 mlrd. JAV dolerių, o iki 2032 m. prognozuojama išaugsianti beveik dviem trečdaliais – iki 98 mlrd. JAV dolerių per metus. Į šį vertinimą įtraukiamas ir poveikis žmonių galimybėms dirbti, užsiimti neapmokama veikla bei prisidėti prie visuomenės.
Regėjimo netekimas keičia visą kasdienybę
„Retina International“ vadovė Avril Daly atkreipė dėmesį, kad tinklainės ligų poveikis gerokai peržengia klinikinių rodiklių ribas. Silpstant regai žmogui gali tapti sunkiau skaityti, atpažinti pažįstamų žmonių veidus, vairuoti, užsiimti pomėgiais ar savarankiškai atlikti kasdienes užduotis.
Pasak jos, toks funkcijų praradimas dažnai siejasi su nerimu, depresija, socialine izoliacija ir sumažėjusiu pasitikėjimu savimi. „Tai nėra vien regos praradimas – tai būklės, kurios iš esmės keičia žmogaus gyvenimą“, – diskusijoje pabrėžė A. Daly.
Ji taip pat akcentavo, kad šių ligų našta tenka ne tik pacientui. Artimiesiems dažnai tenka pertvarkyti savo kasdienybę, lydėti pacientą į gydymo įstaigas, teikti praktinę ir emocinę pagalbą, o kai kuriais atvejais – mažinti darbo krūvį ar net atsisakyti dalies profesinės veiklos.
Nematoma našta šeimai taip pat turi ekonominę vertę
„WifOR Institute“ įkūrėjas ir vadovas prof. Dennis Ostwald diskusijoje pabrėžė, kad kalbant apie regos praradimo kainą dažnai nepakankamai įvertinama neformali artimųjų priežiūra ir prarasta neapmokama veikla. Jo teigimu, ekonominis poveikis atsiranda ne tik tada, kai žmogus negali dirbti. Regą praradę vyresni žmonės gali nebegalėti prižiūrėti anūkų, padėti šeimai ar atlikti kitų kasdienių veiklų, kurios nors ir nėra apmokamos, tačiau turi aiškią vertę visuomenei.
„Privalome sveikatą pozicionuoti kaip investiciją, o ne kaip sąnaudas“, – sakė prof. D. Ostwaldas. Pasak jo, sprendimų priėmėjams svarbu parodyti ne tik išlaidas sveikatos sistemai, bet ir tai, kokią grąžą visuomenei gali sukurti investicijos į regos išsaugojimą ir ankstyvesnį ligų nustatymą.
Gydymo našta gali tapti kliūtimi pačiam gydymui
Pacientams svarbus ne tik pats gydymo prieinamumas, bet ir jo poveikis kasdienybei. Dažni vizitai gydymo įstaigose, nuolatinis gydymas ir su procedūromis susijęs nerimas gali didinti fizinę, emocinę ir praktinę naštą. Renginio apibendrinime taip pat pabrėžiama, kad dažni vizitai ir tęstinis gydymas gali prisidėti prie praleidžiamų apsilankymų, gydymo nutraukimo ar prastesnio ilgalaikio gydymo režimo laikymosi.
A. Daly teigimu, pacientai vis dažniau kalba apie poreikį turėti labiau personalizuotą, į žmogaus kasdienybę orientuotą priežiūrą. Jiems svarbus ne tik regos aštrumo rodiklis, bet ir tai, ar gydymas padeda išlaikyti savarankiškumą, gyvenimo kokybę ir galimybę kuo mažiau priklausyti nuo artimųjų.
Ankstyva diagnostika ir technologijos gali keisti situaciją
Tinklainės chirurgė ir „Roche“ medicinos ekspertė prof. Nancy Holekamp pabrėžė, kad vienas svarbiausių kelių mažinti regos praradimo naštą yra ankstyvesnė diagnostika. Jos teigimu, oftalmologijoje vis daugiau galimybių atveria dirbtiniu intelektu paremta vaizdų analizė, galinti padėti anksčiau identifikuoti žmones, kuriems reikalingas išsamesnis ištyrimas. Tačiau vien technologijų nepakanka – tam reikalingos ir pasirengusios sveikatos sistemos, aiškūs pacientų nukreipimo keliai bei pakankami specialistų pajėgumai.
„Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo geresnės galimybės ją valdyti ir tuo geresnė paciento prognozė“, – diskusijoje pažymėjo prof. N. Holekamp. Ji taip pat išskyrė ilgesnio veikimo gydymo sprendimų svarbą. Mažesnis procedūrų ir vizitų skaičius gali reikšti mažesnę naštą pacientui, jo šeimai, klinikai ir visai sveikatos sistemai.
Regos sveikata – ne tik medicinos klausimas
Ekspertų diskusijoje ne kartą kartota, kad regos praradimo problemos nebegalima vertinti vien per medicinos prizmę. Senstant visuomenei ir ilgėjant darbiniam amžiui, gebėjimas kuo ilgiau išsaugoti regą tampa svarbus ne tik individualiai gyvenimo kokybei, bet ir ekonominiam aktyvumui bei visuomenės gerovei.
Todėl, ekspertų vertinimu, akių sveikatai reikia skirti daugiau dėmesio ankstyvos diagnostikos, priežiūros organizavimo, inovacijų ir sveikatos politikos lygmeniu. Regos išsaugojimas gali reikšti ne tik geresnę paciento gyvenimo kokybę, bet ir mažesnę naštą jo šeimai, sveikatos sistemai bei visai ekonomikai.
About the Author
