Kokios temos šiandien domina jaunuosius Lietuvos tyrėjus?
Su rudeniu ir naujais akademiniais metais sugrįžta Jaunųjų tyrėjų ciklas. Jau trečią sezoną Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras kviečia kas mėnesį susipažinti su įvairių sričių jaunųjų mokslininkų tyrimais.
Rugsėjo 30 d. 18 val. sezoną atidarys Agota Aleknaitė su pranešimu „Iškilmingos eisenos šv. Kazimierui aprašymas „Pompa Casimiriana“: tarp teatr(al)iškumo ir katalikiškos polemikos“.
Nors daugeliui šv. Kazimiero vardas primena Kaziuko mugę, pirmosios iškilmės, skirtos šventajam, atrodė kiek kitaip. 1604 metų gegužės 10 dieną Vilniaus katalikų bendruomenės susirinko Katedroje, iš kur pradėjo žygiuoti į Šv. Stepono bažnyčią. Ten buvo laikoma iš Romos pargabenta šventojo Kazimiero vėliava – ženklas, kad karalaitis buvo pripažintas šventuoju. Nešdama išdidų šventojo simbolį, iškilminga procesija perėjo visą Vilnių, sustodama paklausyti kalbų, pažiūrėti į teatrinius pasirodymus. Juose daugiausia vaidino personifikuotos figūros. Štai prie Rūdninkų vartų eitynių dalyvių laukė pats Vilnius, apsirengęs gedulo drabužiais, liūdintis dėl miestą ištikusių nelaimių. Prie šv. Jono bažnyčios eitynių dalyviai išvydo Akademijos arką. Šalia jos pati Akademija, jos auklėtiniai Teologija, Filosofija, Filologija bei devynios mūzos varžėsi dėl to, kam labiausiai priklauso šventasis.
Apie šį svarbų šv. Kazimierui skirtą įvykį galima sužinoti iš LDK filosofo Kvirino Knoglerio iškilmių aprašymo „Pompa Casimiriana“. Kūrinyje detaliai pasakojama apie pasiruošimą eitynėms ir jų eigą. Taip pat aprašomi miestiečius džiuginę pasirodymai ir šventojo atvaizdai. Autorius stengiasi skaitytojui sukurti gyvą, tikrovišką įspūdį, tarsi į procesiją vis dar būtų galima pažiūrėti. Veikalas taip pat pasižymi aršia katalikiška retorika, tipiška reformacijos ir kontrreformacijos kontekste. Reformatai nepripažino šventųjų garbinimo, todėl Kazimiero pripažinimas šventuoju katalikams buvo svarbi pergalė. Iškilmingos eitynės šią pergalę „išnešė į gatves“, o jų aprašymas autoriui tapo vieta pareikšti savo poziciją.
Pranešime Knoglerio „Pompa Casimiriana“ bus pristatoma ir kaip teatriško LDK įvykio liudijimas, ir kaip retoriškai tirštos katalikiškos polemikos šaltinis. Nagrinėjant šv. Kazimiero eitynių eigą, gyvybingi personifikuotų figūrų pasirodymai, kintantys triumfo arkų paveikslai bus apibūdinami kaip teatriški. Aprašymo autoriaus retoriką, realistišką, tačiau perspaudžiančią, nuolat besiskolinančią palyginimus iš Antikos autorių, bus siūloma apibrėžti kaip teatrališką. Paskaita taip pat atskleis, kaip iškilmingų eitynių aprašymas bei pats šventojo įvaizdis tampa priemone pademonstruoti katalikiškos bažnyčios galią ir mastą.
Agota Aleknaitė yra ketvirtakursė Klasikinės filologijos bakalauro studentė. Ji domisi antikine literatūra, filosofija bei moderniąja lietuvių kūryba. Laisvalaikiu ji vaidina Klasikų teatre, veda slemo poezijos renginius ir kolekcionuoja internetines retenybes.
Renginys vyks Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a.
Iliustracijai naudota: Kanutas Ruseckas, Šv. Kazimiero palaiminimas, XIX a. vid., paveikslą saugo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-20000005579292
About the Author
