Ūkininkams reikia priimti daugybę sprendimų, domėtis naujovėmis, o kartais – tiesiog turėti su kuo pasitarti. Organizuodama „Jaunųjų ūkininkų forumą“, LŽŪKT akcentuoja svarbią žinią: esi jaunas tol, kol nori mokytis ir sužinoti.
Jau ne pirmus metus vykstantis „Jaunųjų ūkininkų forumas“ šiemet vėl kviečia ūkininkus susitikti dešimtyje rajonų. Nors projekto pavadinime akcentuojami jaunieji ūkininkai, forumo durys atviros visiems, kurie nori pagilinti žinias, susipažinti su naujovėmis, pasidalyti patirtimi ar rasti atsakymų į aktualius ūkininkavimo klausimus.
Kuo šie susitikimai gali būti įdomūs tiems, kurie dar juose nedalyvavo? Ir kodėl verta ateiti net tiems, kurie forume jau lankėsi? Apie tai kalbamės su projekto vadove, LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadove Erika Mankute.
Kuo „Jaunųjų ūkininkų forumas“ skiriasi nuo įprasto seminaro ar konferencijos? Ko čia gali tikėtis atėjęs žmogus?
Šiame forume mums labai svarbu skatinti ūkininkų patirties mainus. Jei pirmuose renginiuose dar buvo šiek tiek neramu, ar atvykę ūkininkai bus aktyvūs diskutuodami su mūsų specialistais, ar noriai dalyvaus lektorių organizuojamose diskusijų grupėse, dabar jau abejonių neliko. Forumas tikrai atitinka savo esmę.
Gera matyti, kaip tarpusavyje dažniausiai nepažįstami žmonės, kuriuos į renginį suvedė skirtingos priežastys, dalijasi patirtimi ir drauge sprendžia diskusijų grupėse keliamus klausimus.
Forumo renginiuose siekiame ūkininkams leisti pasižiūrėti į ūkį kaip į įmonę, gilinsimės į ūkio vadybos dalykus, taip pat kalbėsime apie ES paramą. Gal jau dabar ūkininkai atitinka paramos reikalavimus ir gali iš karto į ją pretenduoti, o pokytį ūkyje pamatyti jau kitais metais.
Kodėl ūkininkui šiandien apskritai reikia tokio forumo?
Čia reikia pažiūrėti iš kelių pusių. Kai žmogus tik pradeda ūkininkauti ir neturi istorinės ūkininkavimo patirties – nei tėvai, nei seneliai nebuvo ūkininkai – jam labai svarbu ateiti, išgirsti, ką jau daug metų dirbantys ūkininkai veikia, kaip vyksta procesai. Taip galima pasimatuoti, ar verta pasirinkti ūkininkavimą, nes tai yra sudėtinga veikla.
Kita grupė ūkininkų turi istorinę patirtį – jų šeimos ūkininkauja jau ne viena karta. Jiems žinių ir supratimo apie ūkininkavimą netrūksta, bet galbūt trūksta naujesnio požiūrio į ūkį kaip į verslo įmonę, žinių apie įdomesnius skaitmeninius įrankius, kuriuos galima naudoti ūkininkaujant.
Taigi forumas yra vieta, kur visi gali kažko išmokti, ir svarbiausia – pasikeisti patirtimi.
Ūkininkai labai skirtingi: vieni ūkininkauja jau ne vienerius metus, kiti tik pradeda kurti savo ūkį. Ar forume vietos ras visi?
Nors forumo pavadinime akcentuojame jaunuosius ūkininkus, į jį kviečiame visus, kuriems aktualios minėtos temos. Mes sakome, kad nereikia atsižvelgti į amžių. Jaunas esi, kol taip jautiesi, kol nori tobulėti ir įgyti naujų žinių.
Skaičius pase galbūt apriboja kai kurias galimybes dalyvaujant paramos priemonėse, bet noro tobulėti tikrai nepristabdo. Todėl norėčiau paneigti mitą, kad renginiuose laukiame tik jaunuolių. Laukiame visų, kuriems ta informacija aktuali arba kurie nori pasidalyti sukaupta patirtimi su kitais ūkininkais.
Ką pasakytumėte žmogui, kuris dar tik svarsto pradėti ūkininkauti? Ar jam verta ateiti į renginius?
Šiame etape daugiau diskutuosime apie jau veikiančius ūkius, nes paramos priemonės, kurios šį sezoną aktualiausios, skirtos jiems. Tik visada galima ateiti pasiklausyti, kuo šiuo metu gyvena ūkininkų bendruomenė ir ūkininkavimo verslas. Naujovių tikrai sužinos.
Tiems, kurie tik pradeda ūkininkauti, gali būti naudinga informacija apie skaitmeninius įrankius ir forumo vadybinė dalis. Jie turės galimybę pabendrauti su LŽŪKT ekonomikos konsultantais, kurie galėtų šiek tiek paprognozuoti, kokie gali būti kiti metai.
O iš kitos pusės, ūkis gali startuoti ir be paramos. Forumo renginiuose dalyvavo žmonių, grįžusių iš emigracijos, kurie turėjo kapitalo ir svajojo ūkininkauti, tik nežinojo, nuo ko pradėti. Čia būtų stimulas tokiems žmonėms ateiti, susipažinti su LŽŪKT konsultantais, realiai dirbančiais ūkininkais, tiesiog pasiklausti, nuo ko pradėti.
Projektas tęstinis, todėl dalis ūkininkų jau yra dalyvavę ankstesniuose forumuose. Kodėl verta sugrįžti ir šiemet?
Sunku pasakyti – poreikiai visų skirtingi. Per pirmąjį projekto etapą forume dalyvavo apie 650 žmonių, antruoju etapu jau esame pabendravę su 400. Galbūt kažkieno ūkis paaugo arba žmonės pasirinko kitą kryptį.
Matome, kad kai kurie ūkininkai kasmet dalyvauja visuose renginiuose, kuriuos organizuojame jų gyvenamoje zonoje. Nenustebčiau, kad dabartiniu etapu, kai keliausime po Lietuvą, tie žmonės vėl ateis. To ir laukiame.
Galbūt jie buvo pirmame etape, kai daugiau diskutavome apie paramos priemones ir technologijas, bet nėra buvę renginiuose, kuriuose daugiau kalbame apie vadybines kompetencijas. O jei ir buvo visuose, vis tiek dar kažko naujo sužinos, nes atnaujinome medžiagą, pasiruošėme, užsidėjome akcentus tose vietose, kur galbūt tada nepasakėme.
Kalbant apie skaitmeninius įrankius, gal dar nebuvo kažkas sukurta, o dabar jau veikia ir matome naudą ūkininkams. Kitokių įžvalgų, kitokių žmonių tikrai bus, nes ne tie patys lektoriai.
Gal svarbiausia forumo dalis net ne pranešimai ir temos, o žmonės, kuriuos čia sutinki? Kiek svarbus tarpusavio bendravimas ir pasidalijimas patirtimi?
Tarpusavio bendravimas ir pasidalijimas patirtimi iš tiesų yra vienas svarbiausių šio forumo aspektų. Atvirai klausti, dalyvauti diskusijose – labai svarbu.
Dalį renginio dirbsime mažose grupėse, analizuosime ūkininkavimo situacijas, bandysime skaičiuoti, dalytis patirtimi. Reikia nebijoti atsiverti, nes nėra nei kvailų klausimų, nei kvailų pastebėjimų. Kas vienam sekasi, kitam galbūt ne visai, o diskusijų metu galima sužadinti smegenų ląsteles kažkokiai kitai veiklai.
Bendravimas ir žmonės – labai svarbu, o mes, sudarydami forumo komandą, taip pat stengėmės atrinkti žmones, kurie linkę bendrauti, dalytis sukaupta patirtimi, kartu tobulėti. Manau, kad ta sinergija tikrai bus gera.
Dar noriu pasidžiaugti, kad jau antrus metus bendradarbiaujame su lektorėmis iš Kauno kolegijos, kurios taip pat turi daugiametės patirties ir dirba verslo vadybos srityje. Jos žino, kaip pagyvinti diskusijas, kad būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga.
Įsivaizduokime ūkininką, kuris dabar skaito šį interviu ir dar abejoja, ar registruotis. Ką jam pasakytumėte?
Kad neabejotų. Žinoma, viskas priklauso nuo tikslo. Jei žmogus jaučia, kad galėtų pasinaudoti paramos galimybėmis, bet stinga žinių, tai turi iš karto registruotis. Ne tik dėl to, kad renginių nebus daug, bet ir dėl to, kad nežinome, koks bus ūkiams skirtas finansavimas kitais metais. Prognozuojama, kad jis bus gerokai mažesnis.
Jei yra jausmas, kad „noriu ir galiu“, tai reikia imtis priemonių, nes gali būti šaukštai po pietų.
Iš kitos pusės – geri dalykai nesimėto. Jei norisi ūkyje pokyčių, pagyvinti procesus ar kitaip pasižiūrėti į ūkio finansinius rodiklius, reikia registruotis.
Ir dar kartą noriu akcentuoti, kad gali ateiti bet kokio amžiaus ūkininkai. Yra gražių pavyzdžių, kai ateina tėtis su sūnumi, senelis su anūku. Mes tikime, kad esi tol jaunas, kol mokaisi.
Pirminė projekto idėja buvo jungti jaunimą, kuriam galbūt trūksta gyvo bendravimo, bet matome, kad informacija, kuria dalijamės, yra aktuali bet kokio amžiaus ūkininkui. O LŽŪKT tokia misija – dalytis žiniomis su visais ūkininkais.
Forumo renginiai vyks 10-yje rajonų. Rugsėjo 23 d. startuojame Marijampolėje. Kiekviename seminare kalbėsime apie aktualiausias ES paramos priemones tiek smulkiems, tiek stambesniems ūkiams, kartu aptarsime grėsmes ir galimybes, konsultuosime. Taip pat pristatysime ūkiams svarbius skaitmeninius įrankius ir gilinsimės į teiginį, kad šiuolaikinis ūkio vadovas – ne tik specialistas, bet ir lyderis.
Galbūt svarbiausia, kad „Jaunųjų ūkininkų forumas“ nėra vien dar vienas renginys kalendoriuje. Tai galimybė susitikti su žmonėmis, kurie susiduria su panašiais iššūkiais, išgirsti naujų idėjų ir parsivežti minčių, kurias galima pritaikyti savo ūkyje. Kviečiu registruotis – www.juf.lt!
Jeigu reikėtų pakviesti į „Jaunųjų ūkininkų forumą“ vienu sakiniu – koks būtų jūsų kvietimas?
Negalvokite apie savo amžių pase, ateikite norėdami sužinoti, pasidalyti patirtimi ir ūkyje pritaikyti ką nors naujo.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi LŽŪKT redaktorė Jolanta Dalia Abarienė
About the Author
