Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) siekia stiprinti jaunųjų ūkininkų balsą visur, kur formuojami Lietuvos žemės ūkiui svarbūs sprendimai. Todėl LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas teikia Sąjungos valdybai siūlymą pradėti stojimo į Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT) procesą.
Tam yra labai aiški priežastis – kartų kaitos problema Lietuvos žemės ūkyje tampa vis aštresnė. Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 52 proc. – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 tūkstančių. Šiandien jaunieji ūkininkai sudaro tik 13,3 proc. visų šalies valdų valdytojų. Tai jau nėra vien jaunųjų ūkininkų problema – tai Lietuvos žemės ūkio tęstinumo klausimas.
LJŪJS vienija apie 10 proc. visų Lietuvos jaunųjų ūkininkų, todėl turime ne tik teisę, bet ir pareigą jų interesams atstovauti ten, kur formuojama ilgalaikė žemės ūkio politika. Mūsų atstovavimas neapsiriboja Lietuva – nuo 2016 metų LJŪJS yra Europos jaunųjų ūkininkų tarybos CEJA narė ir dalyvauja atstovaujant jaunųjų ūkininkų interesams Europos Sąjungos lygmeniu.
Šiemet žengtas dar vienas svarbus žingsnis – pirmą kartą Lietuvoje lankėsi CEJA viceprezidentas. Susitikimuose daug dėmesio skirta kartų kaitai, žemės prieinamumui ir koncentracijai, ūkių ekonominiam gyvybingumui bei jaunų žmonių galimybėms kurti savo ateitį žemės ūkyje.
„Negalime sau leisti būti tik jau priimtų sprendimų stebėtojais ar vertintojais. Jeigu norime stipraus ir gyvybingo Lietuvos žemės ūkio po dešimties ar dvidešimties metų, jaunųjų ūkininkų balsas turi būti girdimas prie visų svarbiausių sprendimų stalo“, – sako LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
LŽŪT telkia žemdirbių organizacijas ir dalyvauja formuojant bendras pozicijas svarbiausiais žemės ūkio klausimais. Todėl laikome natūraliu žingsniu siekti, kad šioje platformoje būtų girdimas ir jaunųjų ūkininkų balsas. Kartų kaita, žemės prieinamumas, ūkių koncentracija, investicijų sąlygos ir ekonominis ūkių gyvybingumas yra klausimai, kurių negalima spręsti be tų, kurie turės perimti Lietuvos žemės ūkį ateityje.
LJŪJS nesiekia rinktis tarp skirtingų žemdirbių organizacijų. Mūsų tikslas – dalyvauti visose pagrindinėse platformose, kuriose formuojamos pozicijos dėl Lietuvos žemės ūkio, ir jose savarankiškai atstovauti jaunųjų ūkininkų interesams. Narystė LŽŪT nekeistų LJŪJS savarankiškumo – savo pozicijas ir toliau formuosime pirmiausia remdamiesi jaunųjų ūkininkų interesais ir savo narių mandatu.
Mūsų principas paprastas – ne skirstyti žemdirbius, o ieškoti bendrų interesų ir telkti organizacijas ten, kur kartu galime pasiekti daugiau. Tikimės, kad jaunųjų ūkininkų balsui šioje platformoje taip pat atsiras vietos.
Galutinį sprendimą dėl stojimo į Lietuvos žemės ūkio tarybą priims LJŪJS valdyba.
Jaunieji ūkininkai turi būti ne Lietuvos žemės ūkio politikos stebėtojai, o jos kūrėjai.
About the Author
