Vidutiniam atlyginimui „į rankas“ per metus išaugus 9,1 proc., maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje atpigo daugiau nei 2 proc., rodo naujausi Valstybės duomenų agentūros skelbiami duomenys. Tai reiškia, kad tą pačią išlaidų dalį skirdamas maistui ir už jį mokėdamas mažiau, statistinis šalies gyventojas jo gali įsigyti 11,4 proc. daugiau nei prieš metus arba sutaupytus pinigus skirti kitiems pirkiniams ar paslaugoms. Labiausiai pigo šviežio maisto produktai, kasdien atsiduriantys pirkėjų krepšeliuose.
„Atsižvelgiant į statistinį atlyginimų ir maistų kainų pokytį, perkamoji dirbančių gyventojų galia maisto atžvilgiu per metus padidėjo apie 11,4 proc. – mūsų skaičiavimais, toks augimas nebuvo fiksuotas bent pastaruosius 5 metus. Nepaisant drastiško energetinių išteklių kainų šuolio, maisto produktų gamintojams ir prekybininkams bendromis pastangomis šiemet pavyko ne tik užtikrinti stabilų kainų lygį – didžioji dalis kasdienio vartojimo produktų netgi pigo.
Skaičiavimus pavertus praktika, vieniems tai reiškia galimybę daugiau nei dešimtadaliu papildyti įprastų pirkinių krepšelį, pavyzdžiui, viena brangesne ar keliomis pigesnėmis maisto prekėmis, kitiems – nekeitus maisto vartojimo įpročių, sutaupytą sumą paskirti kitiems tikslams“, – sako Darius Undzėnas, „Maximos“ Finansų ir buhalterinės apskaitos departamento direktorius.
„Maximos“ skaičiavimais, vidutinės maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų įprastos kainos prekybos tinklo parduotuvėse rugpjūtį buvo 3,9 proc. mažesnės nei prieš metus ir 2,1 proc. mažesnės nei liepos mėnesį.
Tuo metu Valstybės duomenų agentūros duomenimis, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai rugpjūčio mėnesį Lietuvoje kainavo vidutiniškai 2,1 proc. mažiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Pasak D. Undzėno, didžiausias kainų nuosmukis užfiksuotas šviežio maisto gaminių kategorijose: „Labiausiai pigo kasdienio vartojimo produktai, tokie kaip kiauliena, pienas ir jo gaminiai, taip pat duona, vaisiai ir daržovės.“
Pieno produktai „Maximos“ parduotuvėse rugpjūtį kainavo 6,5 proc. mažiau nei prieš metus, mėsos gaminiai atpigo 8,7 proc., šviežia kiauliena – 30,6 proc., kulinarijos gaminiai – 6,9 proc., duonos gaminiai – 11,8 proc., daržovės – 4,8 proc., vaisiai – 8,7 proc., o konservuotos bakalėjos produktai – 6,5 proc.
Ekonomikos ekspertų teigimu, išaugę atlyginimai ir sumažėjusios įprastos maisto produktų kainos rodo, kad šalies gyventojai tiesiogine prasme pravalgo vis mažesnę savo išlaidų dalį.
„Jei prieš 20 metų vidutiniam Lietuvos namų ūkiui daugiau nei 25 proc. visų išlaidų tekdavo skirti maistui, tai užpernai ši dalis sumažėjo iki 19 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Kokią išlaidų dalį maistui išleidžiame šiemet, duomenų dar nėra, bet augančios gyventojų pajamos ir atpigę maisto produktai vienareikšmiškai rodo, kad ši kreivė toliau leidžiasi žemyn“, – sako Julius Ivaška, „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Visgi banko ekspertas atkreipia dėmesį, kad siekiant objektyviai įvertinti kintančią gyventojų finansinę situaciją, tikslinga atsižvelgti ne tik į atlyginimų bei maisto įprastų kainų pokyčius – derėtų įvertinti ir kitų prekių bei paslaugų kainų dinamiką.
„Metinei infliacijai pasiekus beveik 6 proc. kartelę, būtų per drąsu teigti, kad Lietuvos žmonių perkamoji galia per pastaruosius metus žaibiškai išaugo. Šalia atpigusių maisto produktų įprastų kainų matome išaugusius būsto išlaikymo, kasdienių kelionių, energetinių išteklių, skolinimosi bei kitų paslaugų kaštus. Tačiau akivaizdu, kad aktyvi prekybos tinklų konkurencija suteikia apčiuopiamą naudą pirkėjų piniginėms – atpigę kasdienio vartojimo maisto produktai leidžia kiek amortizuoti kitų vartojimo išlaidų augimą“, – teigia J. Ivaška.
About the Author
