Kasdien tūkstančiai žmonių naudojasi „Bolt“, „Wolt“ programėlėmis ir kitomis paslaugomis, kurias užsisako per programėles. Už šio patogumo slepiasi vadinamasis platforminis darbas – modelis, kai darbas gaunamas, atliekamas ir už jį atsiskaitoma ne įprastai, tačiau per išmaniąją platformą. Nors vartotojui tai patogu, patiems šių platformų darbuotojams tokia laisvė dažnai turi paslėptą kainą.
Įsivaizduokite, kurjeris ryte įsijungia programėlę, pasiruošęs dirbti, tačiau ekrane pamato pranešimą, kad paskyra užblokuota. Užsakymų nebėra, pajamų taip pat. Kodėl? Niekas nepaaiškina, nes darbuotoją ką tik „atleido“ ne vadovas, su kuriuo galima pasikalbėti, o algoritmas. Advokatų kontoros WIDEN teisininkė Monika Sipavičiūtė sako, kad netrukus tai pasikeis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Darbo kodekso pataisas, kurios turi įsigalioti iki 2026 m. gruodžio 2 d. Tokį terminą Lietuvai nustatė Europos Sąjungos direktyva dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo.
Svarbu ne sutartis, o tai, kas vyksta iš tikrųjų
Iki šiol toks veiklos modelis buvo laikomas savarankiška verslo veikla, teigiant, kad kurjeriai ar pavėžėjai – tik „laisvi verslininkai“ ar „nepriklausomi partneriai“. „Jei ta laisvė lieka tik popieriuje, o iš tikrųjų programėlė skiria baudas, pati nustato kainą ir nurodo, kaip atlikti užduotį, toks žmogus pagal įstatymų pataisas gali būti laikomas ir darbuotoju, nesvarbu, kokia sutartis pasirašyta“, – sakoWIDEN teisininkė.
Pasak jos, Darbo kodekso pakeitimo projekte išvardintos trys laisvės, kurias turi turėti iš tikrųjų savarankiškai dirbantis žmogus:
– pats sprendžia, ar ir kada dirbti;
– gali teikti tas pačias paslaugas kitoms įmonėms;
– gali derėtis dėl kainos ir iš anksto žino, ką ir už kiek jam siūloma atlikti.
„Jei bent vienos iš šių sąlygų nėra arba ja pasinaudojus prasideda nemalonumai, tarkime, atmetęs kelis užsakymus žmogus kurį laiką nebegauna naujų, bus laikoma, kad tai įprastas darbas, kol platforma neįrodys kitaip. Kartu bus vertinami ir tie pavaldumo požymiai, kurie jau ir dabar yra įtvirtinti Darbo kodekse – pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai“, – pabrėžia M. Sipavičiūtė.
Pripažinus darbo santykius, platforma privalės su asmeniu sudaryti oficialią darbo sutartį ir užtikrinti visas teisines garantijas: apmokamas kasmetines atostogas, ligos išmokas, apmokėjimą už viršvalandžius, išeitines kompensacijas ir kitas darbuotojui priklausančias garantijas. „Iki šiol pats darbuotojas turėjo įrodinėti, kad nėra savarankiškai dirbantis asmuo, o įsigaliojus projektui, platforma pati privalės įrodyti, kad asmuo tikrai dirba savarankiškai“, – akcentuoja esminius pokyčius WIDEN teisininkė.
Vis dėlto teisininkė atkreipia dėmesį ir į vieną trūkumą. Priėmus sprendimą perkvalifikuoti teisinius santykius į darbo santykius, baudos, numatytos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, nebūtų taikomos dar metus po įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2027 m. gruodžio 2 d. „Tai sumažina paskatą įmonėms tvarkytis nedelsiant“, – tvirtina M. Sipavičiūtė.
Algoritmas turės „prisistatyti“ ir paaiškinti savo sprendimus
Dar vienas svarbus pokytis susijęs su tomis situacijomis, kai darbuotojus stebi, vertina ir užduotis jiems dalija ne žmogus, o programa. Pasak advokatų kontoros WIDEN teisininkės M. Sipavičiūtės, nuo 2026 m. gruodžio 2 d. platformos turės raštu ir paprasta kalba paaiškinti, kokios sistemos naudojamos, kokius duomenis jos renka ir kas lemia jų sprendimus. Trumpą informaciją asmuo turės gauti ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną, o išsamią – bet kada paprašęs.
Įstatymas nubrėžia ir griežtas raudonas linijas darbuotojų privatumui saugoti. Bus griežtai draudžiama rinkti šiuos duomenis:
– duomenis apie emocinę ar psichologinę darbuotojo būseną;
– privačius pokalbius;
– bet kokią informaciją ar buvimo vietą tuo metu, kai žmogus nedirba;
– duomenis apie sveikatą, politines pažiūras, tikėjimą ar seksualinę orientaciją;
– biometrinius duomenis tapatybės tikrinimui, o tai reiškia, kad dabartinė praktika, kai programėlė reikalauja asmenukės veido atpažinimui, privalės būti iš esmės peržiūrėta.
Numatoma ir ilgai laukta teisė gauti paaiškinimą. „Užblokavus paskyrą ar atsisakius sumokėti už darbą, platforma privalės nurodyti motyvus raštu, o paprašius peržiūrėti sprendimą – atsakyti per dvi savaites. Svarbiausia, kad tokius sprendimus privalės priimti ar peržiūrėti gyvas žmogus, o ne robotas. Skubiais saugumo atvejais automatinį blokavimą atsakingas asmuo turės peržiūrėti per parą“, – pabrėžia teisininkė.
Pokytis, kuris tyliai palies tūkstančius kitų Lietuvos darbuotojų
Didžiausia ir visuomenei mažiausiai žinoma šio projekto intriga – jis nukreiptas toli gražu ne tik į „Bolt“ ar „Wolt“ kurjerius. Lietuva pasirinko žengti vienu žingsniu toliau, nei reikalauja ES direktyva. Siūloma papildyti Darbo kodekso straipsnį apie darbuotojų privatumą taip, kad algoritminio valdymo taisyklės galiotų kiekvienam šalies darbdaviui, naudojančiam automatines sistemas. Darbuotojams tai garantuos teisę žinoti, kaip automatizuotos sistemos juos vertina, o darbdaviams taps rimta priežastimi jau dabar peržiūrėti naudojamas technologijas.
Pasak teisininkės, šiuo metu įstatymo projektas yra praėjęs pradinius derinimo etapus. Nors galutinė redakcija dar gali nežymiai keistis, politinė kryptis išlieka aiški: sprendimai, kurie tiesiogiai lemia žmogaus pajamas ir darbo vietą, nebegalės būti priimami vien nematomos programos.
About the Author
